Artėjantį viršūnių susitikimą Romoje J.C.Junckeris pavadino „ne tiesiog gimtadienio švente, o 27 narių Europos Sąjungos gimimo diena“.
„Kad ir kaip skaudėtų ar būtų gaila dėl „Brexit“, jis nesustabdys į priekį žengiančios ES“, – pareiškė J.C.Junckeris.
„Laikas aiškiai pasakyti, ką Europa gali ir ko negali. ES ateitis neturėtų būti rinkimų, partinės politikos ir trumpalaikės sėkmės įkaitė.
Šalys narės turi prisiimti didesnę atsakomybę už nesėkmes. Pastovus Briuselio keikimas nesuvokiamas, nes neturi pagrindo, – kalbėjo EK pirmininkas. – ES yra daugiau nei laisvoji rinka, prekės ir pinigai.“
„ES keiksnojimas patogus, kai patiriamos nacionalinės nesėkmės“, – pridūrė J.C.Junckeris.
J.C.Junckeris vadinamąją Baltąją knygą (White Paper) pristato Europos Parlamentui, o vėliau visa tai bus pateikta valstybių ES narių vadovams svarstyti per viršūnių susitikimą Romoje kovo 25 dieną, kai bus minimas Europos Sąjungos šešiasdešimtmetis.
ES šaltiniai anksčiau užsiminė, kad šie planai turėtų apimti ateinantį dešimties metų laikotarpį. J.C.Junckeris Europos Parlamente iš tiesų kaip apie vieną galimų variantų prabilo apie „skirtingų greičių Europos“, kuomet ES narės gali pačios spręsti, kokia integracija joms priimtina, galimybę.
Nors ir Lietuvoje kai kurie euroskeptiški apžvalgininkai jau paskubėjo paskelbti, kad būtent tokį scenarijų palaiko J.C.Junckeris, iš tiesų visus galimus žengimo į priekį kelius dar svarstys ES šalių lyderiai, kurie ir priims sprendimus. EK pirmininkas trečiadienį pažymėjo, kad „spręs piliečiai“.
Kokie tie penki ateities scenarijai?
1. Taip ir toliau
Pagal šį scenarijų 27 narių ES laikosi dabartinio kurso – anot J.C.Junckerio, vienybė išlieka, tačiau gali ir toliau trūkti „kolektyvinio ryžto“ priimant sprendimus dėl, pavyzdžiui, migracijos ar euro.
2. Lieka tik bendroji rinka
Antruoju atveju ES nuleidžia rankas ir nesiima jokių iniciatyvų tokiose Bendriją skaldančiose srityse kaip migracija, saugumas ir gynyba. Bendradarbiavimas tokiais klausimais virsta daugiau dvišaliu, o iki 2025 metų pagrindine ES esme ir net egzistavimo priežastimi išlieka tik bendroji rinka. Tiesa, žmonėms laisvai judėti po Bendriją būtų sunkiau.
3. Jei norite daugiau, darote daugiau
Pasak J.C.Junckerio, įmanomos ir vadinamosios „norinčiųjų koalicijos“, kurios glaudintų bendradarbiavimą kalbant ne tik apie gynybą ar vidaus saugumą, bet ir apie mokesčius bei socialinę politiką.
Esą tokiu atveju maždaug 2025 metais ES gynybos pajėgumai smarkiai išaugtų. Tiesa, pats J.C.Junckeris pripažįsta, kad ilgainiui skirtingų Bendrijos narių žmonėms gyvenimo kokybė imtų vis labiau skirtis ir gimtų „dviejų greičių Europa“.
4. Darome mažiau, bet efektyviau
Pagal šį scenarijų ES susiaurina priorietų sąrašą, o tai, ką daro, stengiasi daryti efektyviau. Tokiu būdu Bendrija – bent pagal J.C.Junckerio viziją – galėtų veikti „ir greičiau, ir efektyviau“. Tiesa, EK pirmininkas pripažįsta, kad ES jau dabar sunku susitarti, kurios sferos yra priorietinės, o kurios ne.
5. Kartu darome daug daugiau
Esą ES gali nuspręsti, kad šiuo metu stovi neaiškioje padėtyje ir kad sugrįžimas prie dvišalio bendradarbiavimo modelių nepadės atremti globalizacijos iššūkių. O tuomet įmanoma nutarti ženkliai gilinti integraciją.
Tai reikštų, kad 2025 metais tarptautinėje arenoje „Europa kalbėtų vienu balsu“ prekybos klausimais, be to būtų įkurta Europos gynybos sąjunga, kuri bendradarbiautų su NATO.
Romos viršūnių susitikimas
Romoje 27 valstybių lyderiai turėtų paskelbti savo deklaraciją dėl Bendrijos ateities artimiausiam dešimtmečiui.
Pasak kito šaltinio, ES vadovai aptars J.C.Junckerio pasiūlymus Romoje, tačiau per daug į juos nesigilins, kadangi „negalime sukurti nesutarimų“ šiame etape.
27 ES valstybių lyderiai numato dar vieną susitikimą Briuselyje balandžio 6 dieną, po to, kai britų premjerė Theresa May oficialiai pradės dviejų metų išstojimo iš ES procesą, nurodė šaltiniai.
Lenkija vadovauja Rytų Europos valstybių stovyklai, reiškiančiai susirūpinimą dėl dviejų greičių Europos Sąjungos ir besibaiminančiai, kad didžiosios Vakarų šalys ją gali „įšaldyti“, ypač sprendžiant tokius klausimus kaip migracija, dėl kurių rytinės valstybės užima labai griežtą poziciją.
Kitos šalys taip pat įtartinai vertina J.C.Junckerio pasiūlymus, atsižvelgiant į tai, kad jis buvo vienas pagrindinių didesnės integracijos šalininkų ir atliko svarbų vaidmenį įvedant eurą dar prieš tai, kai 2014 metais tapo ES vykdančiosios institucijos vadovu.
„Tai yra politinis dokumentas. Junckeris nori įnešti savo indėlį šioje ankstyvoje stadijoje prieš prasidedant karštajam diskusijų etapui, kad galėtų tarti žodį diskusijoje“, – sakė Briuselyje įsikūrusio strateginių studijų centro „European Policy Centre“ studijų direktorius Janis Emmanouilidis naujienų agentūrai AFP.
„Iki lapkričio ar gruodžio nedaug bus galima nuspręsti dėl rinkimų Prancūzijoje ir Vokietijoje“, – pridūrė jis.
