Prancūzijos vadovas Nicolas Sarkozy po šventinių pietų Paryžiuje su Angela Merkel, kuri trečiadienį buvo prisaikdinta Vokietijos kanclere antrai kadencijai, sakė, kad abi ES „varikliais“ laikomos šalys „beveik visiškai“ sutaria svarbiausiais klausimais.
Paryžius ir Berlynas, be kita ko, sutaria ir dėl taktikos, kaip užtikrinti, kad paskutinis to dar nepadaręs prezidentas pasirašytų 27 valstybes vienijančios Bendrijos Lisabonos sutartį, kai Čekijos Konstitucinis teismas kitą savaitę, kaip tikimasi, atmes euroskeptiškų pažiūrų senatorių pateiktą skundą dėl šio dokumento atitikimo šalies konstitucijai.
Čekijos vadovas Vaclavas Klausas trečiadienį „garantavo“, kad tai padarys, pranešė ministras pirmininkas Janas Fischeris.
Tuo tarpu kaimyninės Slovakijos premjeras Robertas Fico pranešė, kad Bratislava atsisakė ketinimų pasekti Prahos pavyzdžiu ir reikalauti išimties dėl Lisabonos sutarties.
Kiek anksčiau Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė užsiminė, kad Vilnius rimtai svarstytų galimybę paremti Vairos Vykės-Freibergos kandidatūrą, jei ji nuspręstu siekti ES prezidento posto.Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas Gordonas Brownas, kuris šiuo metu pirmininkauja dvidešimties ekonomiškai stipriausių pasaulio valstybių grupei (G-20) ir kuris aktyviais siekia, kad jo pirmtakas Tony Blairas taptų pirmuoju reformuotos Bendrijos prezidentu, susitikimui turi parengęs savo darbotvarkę.
Joje, be kita ko, numatyti tikslai dėl naujų darbo vietų kūrimo, nes būgštaujama, kad didelis nedarbas stabdys ūkio augimą, kuris būtinas siekiant mažinti biudžeto deficitą ir skolų didėjimą.
Tuo tarpu Italijos premjeras Silvio Berlusconi, laikomas centrine figūra siekiant konsensuso dėl to, kas turėtų tapti Europos „George'u Washingtonu“ – pirmuoju nuolatiniu Bendrijos prezidentu, nedalyvaus viršūnių susitikime.
Pranešta, kad 73-ejų metų Italijos lyderis, kurį namuose persekioja sekso ir korupcijos skandalai, nuo vieno savo anūkų užsikrėtė skarlatina.
Tuo tarpu šį pusmetį Bendrijai pirmininkaujanti Švedija viliasi, kad prieš gruodį Kopenhagoje įvyksiančias Jungtinių Tautų (JT) derybas galiausiai pavyks pasiekti susitarimą dėl kovos su pasauliniu atšilimu finansavimo ir smarkiai nenukrypti nuo pažado nuo 2013-ųjų kasmet skirti 10 mlrd. eurų padėti besivystančioms šalims kovoti su klimato kaita.
Stokholmui šiuo klausimu reikės įveikti stiprų devynių valstybių pasipriešinimą. Šių šalių grupei vadovauja Lenkija, kurioje smarkiai išplėtota pramonė ir kuri nori, kad artimoje ateityje šalių indėlis būtų „savanoriškas“.
Švedija taip pat tikisi, kad lyderiai „pritars“ planams dėl naujo Bendrijos diplomatinio korpuso, vadinamosios Europos išorės veiksmų tarnybos (European External Action Service – EEAS), kurią kontroliuos ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai – tai antrasis postas, kurį įsteigti numatyta Lisabonos sutartyje.
Savo pavardės nenorėjęs skelbti švedų diplomatas sakė, kad Bendrijos prezidento ir užsienio politikos vadovo paskyrimai derybose oficialiai nebus svarstomi. Tačiau neabejojama, kad viršūnių susitikimo užkulisiuose prie šios temos bus grįžta ne kartą, turint galvoje pastarosiomis dienomis stiprėjantį spaudimą T.Blairui paskelbti apie savo ketinimus ir didėjantį pretendentų ratą.
Trečiadienį Latvija pranešė, kad jos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis siūlys buvusios šalies vadovės Vairos Vykės-Freibergos kandidatūrą.
Kiek anksčiau Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė užsiminė, kad Vilnius rimtai svarstytų galimybę paremti V.Vykės-Freibergos kandidatūrą, jei ji nuspręstu siekti ES prezidento posto.
Daug metų užsienyje gyvenusi 71 metų V.Vykė-Freiberga, vadinama „Geležine ledi“ iš Rytų, Latvijos prezidente tapo 1999-aisiais ir atvedė šią buvusią sovietinę šalį į ES ir NATO. Ji, kaip ir T.Blairas, tvirtai rėmė Vašingtono karinę intervenciją į Iraką ir Afganistaną.
Kiek anksčiau už buvusią Latvijos vadovę kaip realus kandidatas į ES prezidento postą imtas minėti Liuksemburgo ministras pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris, ilgiausiai Bendrijoje premjero pareigas einantis politikas ir griežtas T.Blairo oponentas.
J.C.Junckero pasisakymai, kad būsimasis Bendrijos prezidentas turėtų būti iš valstybės, priklausančios 16-os eurą įsivedusių šalių grupei, kuriai jis šiuo metu pirmininkauja, sulaukė griežto Londono atkirčio.
„Jei būtų vertinama tai, koks yra valstybės narės indėlis į ES biudžetą ar koks yra jos pasirengimas rizikuoti savo karių gyvybėmis... tuomet vaizdas būtų visiškai kitoks“, – sakė vienas aukšto rango britų diplomatas.
„Jei tvirtinama, kad svarbiausias pareigas ES gali eiti tik tų šalių, kurios yra įsivedusios eurą ir priklauso Šengeno zonai, piliečiai, tuomet tai yra labai reikšmingas, precedento neturintis ir skilimą kurstantis krypties bei politikos pasikeitimas“, – pridūrė jis.
