Pristatydamas 20-ąją metinę narkotikų paplitimo Europoje ataskaitą, EMCDDA direktorius Wolfgangas Götzas pranešė, kad 2014 m. aptikta per šimtą naujų psichoaktyviųjų medžiagų, o į rizikos vertinimus įtraukti šeši nauji narkotikai – abu šie skaičiai yra rekordiškai dideli.
Lietuva – tarp metamfetamino gamybos „lyderių“
Amfetaminas ir metamfetaminas yra glaudžiai susiję sintetiniai stimuliantai, bendrai vadinami amfetaminais.
Iš šių dviejų medžiagų Europoje labiau paplitęs amfetaminas, tačiau pastaraisiais metais daugėja pranešimų apie rinkoje prieinamą metamfetaminą. Abu šie narkotikai gaminami Europoje ir yra skirti vietos rinkai, tačiau eksportuojami ir į Artimuosius bei Tolimuosius Rytus.
Metamfetamino gamyba sutelkta Baltijos šalyse ir Vidurio Europoje.
Iš turimų duomenų matyti, kad daugiausia amfetamino pagaminama Belgijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, šiek tiek mažiau – Vokietijoje, o metamfetamino gamyba sutelkta Baltijos šalyse ir Vidurio Europoje.
Lietuviški narkotikai keliauja į Norvegiją
Ataskaitoje teigiama, kad metamfetamino gamyba, kurioje BMK (benzilmetilketonas) naudojamas kaip pagrindinė žaliava, sutelkta Lietuvoje.
Iš Lietuvos narkotikas eksportuojamas daugiausiai į Šiaurės Europos šalis. Tai patvirtina konfiskavimo atvejų statistika Norvegijoje. Gamyba naudojant efedriną sutelkta Čekijoje, nors nedideliu mastu ji vykdoma ir Slovakijoje, o šiuo metu dar ir Vokietijoje.
2013 m. ES valstybės narės pranešė apie 34 000 amfetamino konfiskavimo atvejų – konfiskuota 6,7 tonos šio narkotiko. Daugiau kaip pusė viso amfetamino kiekio konfiskuota Vokietijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje. Metamfetamino konfiskavimo atvejų užfiksuojama gerokai mažiau – 2013 m. tai buvo maždaug 6 iš visų amfetaminų konfiskavimo atvejų.
Kanapės Lietuvoje nėra tiek paplitusios, kiek Danijoje ar Vengrijoje
Europoje tik nedidelė kanapių vartotojų dalis šią medžiagą vartoja intensyviai. Laikoma, kad kanapių vartojama kasdien arba beveik kasdien, jei jų pastarąjį mėnesį vartota bent 20 dienų. Remiantis bendrosios populiacijos tyrimais, apytikriai apskaičiuota, kad beveik 1 proc. Europos suaugusiųjų kanapes vartoja kasdien arba beveik kasdien.
Maždaug du trečdaliai kasdien arba beveik kasdien kanapes vartojančių asmenų yra 15–34 metų, daugiau kaip trys ketvirtadaliai iš jų – vyrai.
Kanapės – tai narkotikas, kurį Europoje pirmą kartą nuo narkomanijos gydytis pradedantys asmenys dažniausiai nurodo kaip pagrindinę priežastį pradėti priklausomybės nuo narkotikų vartojimo gydymą.
2006–2013 m. bendras pirmą kartą gydytis pradedančių asmenų, apie kuriuos pranešta, skaičius padidėjo nuo 45 000 iki 61 000.
Šis rodiklis svyruoja nuo 3 proc. kanapes kaip pagrindinį vartojamą narkotiką nurodžiusių gydytis pradedančių vartotojų Lietuvoje iki daugiau kaip 60 proc. tokių vartotojų Danijoje ir Vengrijoje.
Vis dėlto kiekvienoje šalyje šis rodiklis labai skiriasi ir svyruoja nuo 3 proc. kanapes kaip pagrindinį vartojamą narkotiką nurodžiusių gydytis pradedančių vartotojų Lietuvoje iki daugiau kaip 60 proc. tokių vartotojų Danijoje ir Vengrijoje.
Švirkščiamieji narkotikai: Lietuvą garsina taboras
Švirkštimasis dažniausiai siejamas su opiatų vartojimu, vis dėlto keletoje šalių didžiausia problema yra amfetaminų švirkštimasis. Tačiau Lietuva narkotikų paplitimo stebėtojams yra žinoma kaip šalis, kurioje šalia sostinės įsikūręs heroinu (taip pat ir amfetaminu) prekiaujantis taboras.
Švirkščiamųjų narkotikų vartotojams kyla bene didžiausias pavojus dėl
narkotikų vartojimo užsikrėsti per kraują plintančiomis infekcijomis arba perdozuoti narkotikų.
Neseniai buvo įvertintas narkotikų švirkštimosi paplitimas 14 šalių – jis svyruoja nuo mažiau nei 1 iki daugiau kaip 9 atvejų tūkstančiui 15–64 metų gyventojų.
Švirkštimąsi kaip pagrindinį narkotikų vartojimo būdą Europoje nurodė 33 proc. pirmą kartą gydytis nuo narkomanijos pradedančių asmenų, kurių pagrindinis vartojamas narkotikas yra heroinas, t. y. mažiau nei 2006 m. (43 proc.).
100 proc. gydomų Lietuvos narkomanų – sėdę ant adatos
Narkotikų švirkštimosi lygis tarp nuo narkomanijos gydomų heroino vartotojų kiekvienoje šalyse skiriasi ir svyruoja nuo 8 proc. Nyderlanduose iki 100 proc. Lietuvoje.
Apytikriai apskaičiuota gydymo pakaitiniais opioidais aprėptis, t. y. dalis narkotikų vartotojų, kuriems būtina taikyti šią intervencinę priemonę, – daugiau kaip 50 proc. Europos probleminių opioidų vartotojų.
Gydymo aprėptis mažiausia Latvijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje.
Daugelyje šalių gydymo paslaugas gavo arba šiuo metu gauna dauguma opioidų vartotojų. Tačiau nacionaliniu lygmeniu gydymo paslaugų aprėptis labai skiriasi, ir mažiausia ji – Latvijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje (maždaug 10 proc. arba mažesnė).
Mirčių statistika: Estijos košmaras
Tiek tiesiogiai – kai narkotikų perdozuojama (mirties nuo narkotikų perdozavimo atvejai), tiek netiesiogiai – dėl su narkotikais susijusių ligų, nelaimingų atsitikimų, smurto ir savižudybių narkotikų vartojimas yra viena pagrindinių jaunų žmonių mirštamumo, kurio galima išvengti, priežasčių Europoje. Daugumos probleminių narkotikų vartotojų grupių tyrimų duomenimis, metinis jų mirtingumo rodiklis yra 1–2 proc., ir apytikriai apskaičiuota, kad kiekvienais metais Europoje miršta 10 000 – 20 000 opioidų vartotojų. Apskritai opioidų vartotojams mirties tikimybė yra bent 10 didesnė nei to paties amžiaus ir tos pačios lyties jų bendraamžiams.
Opioidų vartotojams mirties tikimybė yra bent 10 didesnė nei to paties amžiaus ir tos pačios lyties jų bendraamžiams.
Apskritai narkotikų perdozavimas tebėra pagrindinė probleminių narkotikų vartotojų mirties priežastis, daugiau kaip trys ketvirtadaliai (78 proc.) perdozavimo aukų yra vyrai. Nors dažniausiai nerimą kelia būtent labai jaunų žmonių mirtis, tik 8 proc. mirties nuo perdozavimo atvejų, apie kuriuos Europoje pranešta 2013 m., narkotikų vartotojai buvo jaunesni nei 25 metų. 2006–2013 m. mirties nuo perdozavimo atvejų tarp jaunesnių narkotikų vartotojų mažėjo, o tarp vyresnių vartotojų daugėjo. Tai rodo, kad Europoje opioidus vartojantys gyventojai senėja ir jiems kyla didžiausia mirties nuo narkotikų perdozavimo rizika.
Septynios šalys pranešė apie daugiau kaip 40 mirties atvejų 1 mln. gyventojų viršijančius rodiklius, o didžiausius skaičius nurodė Estija (127 atvejai 1 mln. gyventojų) ir Norvegija bei Švedija (po 70 atvejų 1 mln. gyventojų).
