16 leidinių – DPA, AFP, AGERPRES, ANSA, APA, ATA, „Belga“, BTA, EFE, „Europa Press“, FENA, HINA, MIA, STA, „Tanjug“ ir TASR – dalysis tam tikrais ištekliais, kad geriau nušviestų įvykius Europoje.
Mažesnių žemyno agentūrų žurnalistai dalysis darbo vietomis „Belga“ būstinėje Briuselyje ir biuruose netoli ES būstinės, taip pat mokymų galimybėmis, patirtimi ir praktinėmis žiniomis.
Tikimasi, kad agentūros, dirbdamos kaip tinklas ir dalindamosi ištekliais, padės skaitytojams savo nacionalinėse rinkose geriau suprasti Europos naujienų kontekstą.
„Mums labiau nei bet kada anksčiau reikia Europos naujienų. Turime apjungti skirtingus požiūrius, nes iššūkiai, su kuriais susiduriame, toli gražu neapsiriboja viena šalimi“, – redakcijos atidarymo renginyje ruošiasi pasakyti EK vicepirmininkė Vera Jourova.
„Minėkime dabartinį karą, pradėtą Rusijos prieš Ukrainą, sparčiai kylančias energijos kainas ar klimato kaitą. Šios problemos neturi sienų, o norint geriau suvokti bendrą vaizdą, jūsų skaitytojams reikalingas tarpvalstybinis matmuo“, – ketina pabrėžti ji.
Europos Komisija skyrė 1,76 mln. eurų projektui, kurį koordinuoja Vokietijos agentūra DPA, finansuoti ir padengs veiklos išlaidas bent iki 2023 metų pabaigos.
Remiantis V.Jourovos kalbos juodraščiu, su kuriuo susipažino AFP, ji nori pasinaudoti proga ir per renginį išdėstyti, kuo ES valstybėms narėms gali būti naudingas ruošiamas Žiniasklaidos laisvės aktas.
„Pastaraisiais metais matėme įvairių formų spaudimą žiniasklaidai: grasinimus fizine jėga, piktybinius ieškinius, valstybės kišimąsi, ekonominį spaudimą“, – turi pasakyti ji.
„Atėjo laikas imtis veiksmų. Joks žurnalistas neturėtų būti šnipinėjamas dėl savo darbo. Jokia visuomeninė žiniasklaida neturėtų būti verčiama propagandine“, – sakoma EK vicepirmininkės kalbos kopijoje.
Pastaraisiais metais spaudos laisvės organizacijos ne kartą perspėjo, kad kai kurios ES narių vyriausybės atvirai ir slaptai daro politinį bei ekonominį spaudimą nepriklausomai žiniasklaidai.
