Europos Komisijos Komunikate „Europos migracijos darbotvarkė“ teigiama, jog nė viena valstybė narė negali veiksmingai išspręsti migracijos problemos veikdama pavieniui. Akivaizdu, kad reikia naujo, labiau europinio požiūrio, todėl tam reikia naudotis visomis turimomis politikos strategijomis ir priemonėmis, kuo veiksmingiau sujungiant vidaus ir išorės politiką. Visi dalyviai – valstybės narės, ES institucijos, tarptautinės organizacijos, pilietinė visuomenė, vietos valdžios institucijos ir trečiosios šalys – turi dirbti drauge, kad bendra Europos migracijos politika taptų realybe.
Deja, tačiau ta vadinamoji siekiamybė yra tik komunikate, o realybė kiek kitokia. Už pabėgėlių perkėlimą ir aktyvesnę integraciją pasisako tik kelios didžiosios ES valstybės – tai Vokietija ir Prancūzija. Tuo tarpu Lenkija, Čekija ar Vengrija, kuri antra pagal dydį gavusi prieglobsčio prašymų tarp visų ES valstybių po Vokietijos, iš aukščiausių valstybės institucijų pasisako prieš pabėgėlių integraciją ir jų perkėlimo kvotų didinimą.
Dar daugiau, Europos Komisijai siekiant apjungti visų pajėgas šiai krizei spręsti, įtraukiant ir nevyriausybines organizacijas ar vietos savivaldos institucijas yra tik lozungų šūkiai. Nors iš tiesų galima patvirtinti, jog nevyriausybinės organizacijos skiria didžiausias pastangas pabėgėlių įsikūrimui ir integracijai priimančioje šalyje, deja, tai labiau vyksta iš pilietinių ir humaniškų paskatų, daugiausia remiantis savanoriškos veiklos idėja. O štai daugiausia ES lėšų, skirtų pabėgėlių integracijai nukeliauja į institucijas, kurias valdo tos pačios valstybės.
Komisija ragina valstybes nares pasinaudoti esamomis Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo teikiamomis galimybėmis ir įsipareigoti suteikti daugiau perkėlimo vietų pagal nacionalines programas, skubiai pakoreguojant finansavimą. Taigi, šie fondai daugiau skirti instituciniam, bet ne realiam darbui su pabėgėliais bei jų integracija.
Komisija teigia, jog valstybės narės turėtų visapusiškai pasinaudoti kitais teisėtais būdais, prieinamais asmenims, kuriems reikia apsaugos, įskaitant privačią ir nevyriausybinę paramą, dėl humanitarinių priežasčių išduodamus leidimus ir šeimos susijungimo sąlygas. Vėlgi, kaip įmanoma pasinaudoti nevyriausybine parama, kai tos pačios organizacijos veikia gaudamos paramą iš gyventojų ar konkurso būdu laimėtų projektų pagrindu. Tam, kad ES ir šalys narės įgalintų nevyriausybinį sektorių aktyviau veikti šioje srityje, turi skirti ypatingą dėmesį tokių organizacijų stiprinimui ir jų veiklos plėtrai, kiek tai susiję su pabėgėlių ir trečiųjų šalių piliečių integracija priimančioje šalyje.
ES išorės bendradarbiavimo parama, kurios biudžeto asignavimai 2014–2020 metų laikotarpiu sudaro 96,8 milijardo EUR, visų pirma vystomasis bendradarbiavimas, atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant pasaulinio masto klausimus, pavyzdžiui, skurdo, nesaugumo, nelygybės ir nedarbo, kurie yra vieni iš pagrindinių neteisėtos ir priverstinės migracijos priežasčių. Tai apima paramą Afrikos, Azijos ir Rytų Europos regionams, iš kurių yra kilę daugelis Europą pasiekiančių migrantų.
Teigiama, jog ES yra pirmaujanti tarptautinės paramos pabėgėliams teikėja, nuo 2014 metų pradžios skyrusi 200 milijonų EUR paramos vystymuisi šiuo metu vykdomiems projektams ir daugiau nei 1 milijardą EUR humanitarinės pagalbos, skirtos pabėgėliams ir šalies viduje perkeltiems asmenims. Tais pačiais – 2014 metais prašymus suteikti prieglobstį ES pateikė rekordinis žmonių skaičius – 600.000, iš kurių neigiamai buvo atsakyta į 55 proc. prašymų suteikti prieglobstį, o kai kurių tautybių atveju atmesti beveik visi prašymai.
Tokia sistema varžo valstybių narių pajėgumą greitai suteikti apsaugą tiems, kam jos reikia, kadangi iš 72/75 proc. visų ES pateiktų prašymų suteikti prieglobstį, tais metais išnagrinėjo vos tik penkios iš 28 visų ES šalių – narių.
2015 metų duomenis iš šių 5 ES šalių narių, kuriose pateikta apie 72/75 proc. visų prieglobsčio prašymų, pirmaujančios buvo tokios: Vokietija (476.510 prašymų); Vengrija (177.135 prašymų); Švedija (162.450 prašymų); Austrija (88.160 prašymų) ir Italija (84.085 prašymų). Likusios 23 ES valstybės narės gavo 333.260 prašymų. Tad iš viso per 2015 metus buvo gauta 1.321.600 prieglobsčio prašymų.
2015 ir 2016 metais Europos Sąjunga iš savo biudžeto pabėgėlių krizės problemoms spręsti iš viso skyrė daugiau kaip 10 mlrd. EUR. Teigiama, jog daugeliui atvykėlių į ES šalis reikia švaraus vandens, maisto ir būsto, todėl Europos Sąjunga finansuoja projektus, kuriais siekiama patenkinti skubiausius humanitarines pabėgėlių ir migrantų reikmes, pavyzdžiui nuo 2016 metų teikdama specialų finansavimą Graikijai, kurioje yra per 50.000 pabėgėlių.
Valstybės narės, remdamosi Europos Komisijos rekomendacijomis sutarė iki 2017 metų rudens perkelti 160.000 prieglobsčio prašytojų iš Graikijos ir Italijos į kitas ES valstybes, taip solidarizuojantis mažinti pietinių ES valstybių naštą. Tačiau dar 2016 metų vasarą perkelta buvo vos 3.000 prieglobsčio prašytojų. Todėl vidinis susitarimas tarp pačių ES valstybių narių turėtų įgauti spartesnį pagreitį užtikrinant tinkamas gyvenimo sąlygas ir integraciją pabėgėliams, kitu atveju nesprendžiama pabėgėlių krizė tik gilės.
Europos Sąjunga teikia humanitarinę pagalbą bei teikia finansinę paramą pabėgėliams ar migrantams ir ES nepriklausančiose šalyse, kaip pavyzdžiui Turkija, Libanas, Jordanija ir Irakas. Skaičiuojama, jog daugiausia pabėgėlių (iki 3 mln.) yra Turkijoje, iš kurių apie 2,5 mln. yra pabėgėliai iš Sirijos. Europos Sąjungos valstybės narės pagal specialią priemonę 2016 – 2018 metams skyrė apie 6 milijardus EUR pabėgėliams vien Turkijoje paremti.
Gera žinia yra ta, jog ES padidino paieškos ir gelbėjimo operacijų Viduržemio jūroje ir kovos su nusikaltėlių tinklais pajėgumus, kai vien per 2015 metus pavyko išgelbėti daugiau kaip 250.000 gyvybių. Be to, ES pasiekė ir susitarimą su Turkija, kuriuo siekiama sustabdyti nekontroliuojamą migrantų srautą vienu svarbiausių Egėjo jūros maršrutu. Taip pat nustatė ir teisėtus atvykimo į Europą būdus.
Įgyvendinus šio susitarimo nuostatas, iš Turkijos atvykstančių pabėgėlių ir migrantų skaičius iš esmės gerokai sumažėjo. Jei 2015 metų rudens duomenimis į Europos Sąjungą kasdien atvykdavo apie 7.000 pabėgėlių, tai jau 2016 metų pavasario duomenimis (gegužės mėn. pabaigoje) tokių atvykėlių skaičius buvo vos 47 per dieną.
Medžiaga parengta įgyvendinant projektą „Lietuvos identitetas– tautų mozaika“, kuris yra bendrai finansuojamas iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 2014-2020 metų nacionalinės programos lėšų.
Projekto vykdytojai: Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras ir viešoji įstaiga „Europos namai“.
