Nepaisant intensyvių debatų parlamente ir šalininkų bei priešininkų lobistinių pastangų, europarlamentarai Strasbūre priėmė teisės akto projektą 348 balsais prieš 274. Dar 36 EP nariai susilaikė.
Dvejus metus rengtai reformai garsiai pritaria žiniasklaidos organizacijos ir artistai, norintys gauti didesnę grąžą iš jų turinį naudojančių interneto platformų, tokių kaip „YouTube“ ar „Facebook“.
Tačiau jai griežtai priešinasi kai kurios interneto milžinės, gaunančios didžiulį pelną iš reklamos, susietos su skelbiamu turiniu, tarp jų „YouTube“ savininkė „Google“, ir laisvo interneto šalininkai, nuogąstaujantys, kad naujieji įstatymai nulems beprecedenčius suvaržymus.
Paskutinėmis dienomis prieš balsavimą vyko demonstracijos ir viešųjų ryšių akcijos, įskaitant dešimtis tūkstančių žmonių, šeštadienį protestavusių Vokietijoje su šūkiu „Gelbėkit internetą“.
Panašūs protestai taip pat vyko Austrijoje, Lenkijoje ir Portugalijoje, o svarbiausi lenkų laikraščiai pirmadienį išėjo su tuščiais pirmaisiais puslapiais, taip ragindami europarlamentarus pritarti reformai.
Judėjimui prieš reformą, kurio centre yra Vokietija, vadovavo 32 metų europarlamentarė Julia Reda iš Piratų partijos.
Kampanija vykdyta prieš dvi labiausiai debatus kurstančias įstatymo nuostatas. Pirmoji buvo 13-asis straipsnis, kuriuo siekiama stiprinti teisių turėtojų pozicijas jų turinį naudojančių platformų, tokių kaip „YouTube“, „Facebook“ ir „Soundcloud“, atžvilgiu.
Pagal reformą Europos įstatymai pirmą kartą numatytų teisinę platformų atsakomybę už tai, kad būtų laikomasi autorių teisių, reikalaujant platformų tikrinti viską, ką skelbia jų vartotojai.
„Gretutinės teisės“
J.Reda ir jos šalininkai tvirtina, kad pagal 13-ąjį straipsnį platformos turėtų įdiegti brangius turinio filtrus, kurie automatiškai ir dažnai klaidingai ištrina turinį.
Įstatymo šalininkai, kuriems vadovavo EP pranešėjas vokietis Axelis Vossas, atkerta, kad filtrai nėra reikalavimas, tačiau nepaaiškina, kaip kompanijos be jų galėtų laikytis 13-ojo straipsnio.
Nepritariantys europarlamentarai organizuoja kampaniją už 13-ojo straipsnio pašalinimą. Šį žingsnį remia įtakinga Europos vartotojų organizacija BEUC.
„Visiškai remiame tikslą užtikrinti teisingą atlygį kūrėjams, bet dėl to neturėtų nukentėti vartotojai. Yra labai didelė rizika, kad naujasis įstatymas padarys daugiau žalos nei atneš naudos“, – sakė BEUC vadovė Monique Goyens.
Antrajame straipsnyje numatoma nustatyti vadinamąsias gretutines teises naujienų žiniasklaidai.
Jos turi užtikrinti, kad naujienų kompanijoms būtų geriau atlyginama už jų turinio naudojimą tokiose vietose kaip „Google News“ ar „Facebook“.
Dideli leidėjai, tarp jų naujienų agentūra AFP, siekė reformos, kurią laiko skubia priemone norint apsaugoti kokybišką žurnalistiką ir mažėjančias tradicinių žiniasklaidos kompanijų pajamas.
Tačiau oponentai tai vadino „nuorodos mokesčiu“, kuris slopintų diskursą internete ir būtų naudingas tik didelėms žiniasklaidos kompanijoms. Priešininkai tvirtina, kad žurnalistai ar žinių rengėjai jokios realios naudos nepajustų.
Reformą tvirtai rėmė Prancūzija ir kitos valstybės narės, todėl buvo tikimasi, kad balsavimas Europos Parlamente bus formalumas.
Vis dėlto įtakingų firmų ir J.Redos vadovaujamo paprastų žmonių judėjimo nepritarimas privertė suabejoti tokia baigtimi.
„Autoriaus teisės nėra cenzūra, tai kūrybos laisvė ir informacijos įvairovė, – sakoma Prancūzijos prezidentūros tviterio žinutėje. – Be autoriaus teisių nebėra inovacijų ir kultūros Europos.“
