Už rezoliuciją balsavo 472 parlamento nariai, 19 pasisakė prieš, o 33 susilaikė. Kaip BNS nurodė Europos Parlamento biuras Lietuvoje, visi šalies atstovai rezoliuciją palaikė, išskyrus vienintelį Viktorą Uspaskichą, kuris nebalsavo.
EP patvirtintame dokumente pabrėžiama, kad Rusijos pajėgų nusikaltimai Bučoje, Irpinėje ir daugelyje kitų Ukrainos miestų atskleidžia karo brutalumą, todėl „svarbu imtis koordinuotų tarptautinių veiksmų“, siekiant nustatyti kaltųjų už karą atsakomybę.
Europarlamentarai ragina Bendriją kartu su Ukraina ir tarptautine bendruomene sutelkti pastangas, steigiant specialų tarptautinį tribunolą, kuris tirtų Rusijos politinių ir karinių vadovų bei jų sąjungininkų agresijos Ukrainoje nusikaltimus ir patrauktų baudžiamojon atsakomybėn jų vykdytojus.
„Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) neturi mandato tirti karo agresijos nusikaltimų, todėl visi tarptautiniai teisininkai pripažįsta, kad čia yra didelė tarptautinės teisės spraga ir iš esmės ją šiuo metu įmanoma užpildyti įkuriant specialų tribunolą“, – anksčiau BNS teigė vienas iš rezoliucijos iniciatorių, europarlamentaras Andrius Kubilius.
Hagoje įsikūręs TBT kovą pradėjo tyrimą dėl Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Jis turėjo tokią teisę, nes Kyjivas pripažino jo jurisdikciją, nors nei Rusija, nei Ukraina nėra 2002 metais įsteigto teismo narės.
Tačiau nors Romos statuto, kuriuo buvo įsteigtas TBT, pakeitimai suteikė šiam teismui įgaliojimus nuo 2018-ųjų vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už agresiją, jis vis dar negali to daryti prieš narių statuso neturinčias valstybes.
Vienintelis būdas – kreiptis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, tačiau nuolatinę vietą joje užimanti Rusija automatiškai vetuotų tokį sprendimą.
Rezoliucijos projekte nurodoma, kad toks specialusis tribunolas „turėtų būti įsteigtas nedelsiant, remiantis tarptautiniu susitarimu tarp panašiai mąstančių valstybių ir remiant Jungtinėms Tautoms“.
Rezoliucija nėra įpareigojantis dokumentas, tačiau jis atspindi politinę poziciją.
Lietuva, drauge su Latvija ir Estija, pernai spalio viduryje paragino Europos Sąjungą su tarptautiniais partneriais steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti. Šalys teigia, jog toks tribunolas leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.
