Direktyva, kuriai dar turi oficialiai pritarti Europos Sąjungos šalys, numato, kad Europos ūkininkai nebegalės taikyti antibiotikų terapijos visiems savo auginamiems gyvuliams ar paukščiams vien dėl to, kad susirgo kuris nors vienas gyvūnas.
Ūkininkai turės gauti veterinaro pažymą, kad toks žingsnis yra pateisinamas, nes yra didelis pavojus, kad užsikrės kiti gyvūnai.
Teisės aktas taip pat suteiks Europos Sąjungai galią įpareigoti kai kuriuos vaistus naudoti tik žmonių gydymui, taip pat uždraus ūkininkams naudoti antibiotikus gyvulių augimui spartinti.
Prancūzų europarlamentarė Francoise Grossetete sakė, kad didėjantis bakterijų atsparumas antibiotikams yra „tikras Damoklo kardas, grasinantis pasiųsti mūsų sveikatos apsaugos sistemą atgal į viduramžius“.
„Dėl šio įstatymo galėsime sumažinti antibiotikų naudojimą gyvulių ir paukščių ūkiuose, labai prisidedantį prie (mikroorganizmų) atsparumo, vėliau paveikiančio žmones“, – pridūrė F.Grossetete, pagrindinė šios direktyvos projekto teikėja.
Kad direktyva įsigaliotų, ją dar turės patvirtinti ES šalys. Tai gali nutikti 2021 metų pabaigoje arba 2022-ųjų pradžioje.
Europos ligų kontrolės centro mokslininkai perspėja, kad bakterijoms, paplitusioms žmonių ir gyvūnų organizmuose bei maisto produktuose, vis labiau pasireiškia atsparumas plačiausiai vartojamiems antibiotikams.
Kaip vienas iš pavyzdžių pateikiamas maisto produktus užnuodijančių bakterijų salmonelių (Salmonella) atsparių atmainų išplitimas Senajame žemyne.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) irgi jau seniai perspėja, kad perdėtas antibiotikų vartojimas skatina rastis naujų, vaistams atsparių atmainų „superpatogenams“.
Kai kurie vertinimai rodo, kad vaistams atsparios bakterijos per kelis dešimtmečius gali tapti veiksniu, lemiančiu daugiau žmonių mirčių negu vėžiniai susirgimai.
