Europarlamentarai pastebėjo, kad Ukrainai ypač reikia „sudėtingų oro erdvės gynybos sistemų, ilgojo nuotolio raketų, pvz., „Taurus“, „Storm Shadow“ / SCALP ir kitų, šiuolaikinių kovos orlaivių, įvairių rūšių artilerijos ir šaudmenų (visų pirma 155 mm), bepiločių orlaivių ir ginklų kovai su jais“.
Pritarė 451 europarlamentaras
Europos Parlamentas rezoliucijoje, kuriai pritarė 451 EP narys, 46 nepritarė, o 49 susilaikė, apžvelgiami dveji metai nuo 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Rusijos invazija iš esmės pakeitė geopolitinę padėtį Europoje ir už jos ribų, teigia europarlamentarai ir pabrėžia, kad pagrindinis tikslas, – kad Ukraina laimėtų karą prieš Rusiją.
Jie atkreipė dėmesį, kad kiti autoritariniai režimai įdėmiai stebi karo eigą ir vertina, kiek toli jie gali nueiti vykdydami agresyvią užsienio politiką. EP nariai pabrėžė, kad šalys neturėtų riboti karinės pagalbos Ukrainai, norint, kad ši susigrąžintų tarptautinėmis sutartimis pripažintos teritorijos kontrolę.
Europarlamentarai atkreipė dėmesį į didelius ES valstybių teikiamos karinės paramos skirtumus ir ragino užtikrinti būtinas investicijas į Europos gynybos pramonės bazę, kad būtų gerokai padidinta gamyba, siekiant patenkinti Ukrainos poreikius ir papildyti išeikvotas ES valstybių atsargas.
Jie akcentavo, kad Ukrainai ypač reikia „sudėtingų oro erdvės gynybos sistemų, ilgojo nuotolio raketų, pvz., „Taurus“, „Storm Shadow“ / SCALP ir kitų, šiuolaikinių kovos orlaivių, įvairių rūšių artilerijos ir šaudmenų (visų pirma 155 mm), bepiločių orlaivių ir ginklų kovai su jais“.
EP nariai ragino ES ir NATO valstybes kasmet teikti Ukrainai karinę paramą, kuri būtų ne mažesnė kaip 0,25 proc. jų BVP. Jie taip pat ragino ES valstybes nedelsiant pradėti dialogą su gynybos bendrovėmis siekiant užtikrinti, kad šaudmenų, šovinių ir raketų, skirtų Ukrainai, gamybai ir pristatymui būtų teikiama pirmenybė užsakymų iš trečiųjų šalių atžvilgiu.
Rezoliucijoje pabrėžiama, kad būtina skubiai nustatyti patikimą teisinį režimą, pagal kurį būtų galima konfiskuoti ES įšaldytą Rusijos valstybinį turtą ir jį naudoti įvairiems Rusijos agresijos prieš Ukrainą padariniams šalinti. Karui pasibaigus Rusija turi būti įpareigota sumokėti reparacijas, siekiant užtikrinti, kad ji daug prisidėtų prie Ukrainos atstatymo, įsitikinę europarlamentarai.
Jie ragino ES toliau išlaikyti ir išplėsti sankcijas Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai. EP nariai primygtinai tvirtino, kad reikia uždrausti Rusijos urano ir metalurgijos importą į ES, taip pat bendradarbiavimą su Rusijos branduoliniu sektoriumi ir ypač su „Rosatom“, įvesti visišką embargą Rusijos žemės ūkio ir žuvininkystės produktams, taip pat vamzdynais per jūrą transportuojamam iškastiniam kurui ir suskystintoms gamtinėms dujoms, importuojamiems iš Rusijos į ES.
Europos Parlamentas pasmerkė visas įmones, asociacijas ir asmenis, kurie padeda Maskvai išvengti ES sankcijų ir paragino juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
