10 mėnesių per metus pastatai būna tušti
Kartą per mėnesį penktadienio popietę EP pastatų Briuselyje koridorius užplūsta darbininkai. Jie iš aukšto į aukštą stumia vežimėlius, ant kurių krauna juodas plastikines dėžes. Maždaug 6 tūkst. tokių dėžių surinkti ir nugabenti į rūsį prireikia penkių valandų. Iš čia dėžės – savotiški mobilieji biurai – aštuoniais didžiuliais sunkvežimiais keliauja į Strasbūrą.
EP statiniai Strasbūre daugiau nei 300 dienų kasmet stūkso tušti, bet jų priežiūrai reikia 12 mln. eurų.
Į dėžes europarlamentarai, jų padėjėjai ir pareigūnai krauna dokumentus, kurių jiems gali prireikti šiame mieste ir kurių elektroninių versijų neturi ar kurias jiems norisi skaityti atspausdintas. Pasibaigus posėdžiams Strasbūre laukia tokia pati procedūra, tik dėžės trims savaitėms grįžta į Briuselį, kur įsikūrę pagrindiniai EP pastatai bei Europos Komisija (EK) – bloko vykdomoji valdžia, kur vyksta politinių grupių posėdžiai ir apskritai didžiuma darbo.
Strasbūrą ir Briuselį skiria apie 450 km, kuriems įveikti prireikia daugiau nei keturių valandų – pusės darbo dienos. Kasmėnesinės kraustynės atsieina 170–200 mln. eurų per metus – daugiau nei dešimtadalį viso EP biudžeto. Tiek išleidžiama kelionėms greituoju traukiniu, kurį subsidijuoja Prancūzijos geležinkeliai, automobiliu ar lėktuvu, dokumentams ir kitiems daiktams pervežti, pastatams išlaikyti.
„Reuters“ duomenimis, EP statiniai Strasbūre, kainavę apie 460 mln. eurų, daugiau nei 300 dienų kasmet stūkso tušti, bet jų priežiūrai reikia skirti apie 12 mln. eurų. Buvo paskaičiuota, kad išlaidos šiuose pastatuose sunaudojamoms dujoms, vandeniui ir elektrai per 60 dienų sudaro 70 proc. lėšų, kurios toms pačioms reikmėms per metus skiriamos Briuselyje.
Strasbūrą gelbsti ES sutartys
Todėl EP panoro pernai ir šiemet po dvi sesijas Strasbūre surengti vieną savaitę, tokiu būdu kraustynių skaičių sumažinant iki 11 per metus. Ši iniciatyva gimė, kai sunkmečiu daugelio Bendrijos narių gyventojai yra priversti mažinti savo kasdienes išlaidas. Daugiau nei 1,2 mln. bloko piliečių pasirašė peticiją, kuria siūloma EP dirbti tik Briuselyje, – tai esą reikėjo padaryti jau seniai.
Prancūzija stojo piestu prieš tokius planus, įžvelgusi grėsmę Strasbūro statusui, ir net grasino pareikalauti, kad Europos Teisingumo Teismas būtų iškeltas iš Liuksemburgo.
Dėl 4 tūkst. žmonių kelionių į atmosferą esą papildomai išmetama 20 tūkst. tonų anglies dvideginio per metus – kiek per 13 tūkst. kelionių iš Londono į Niujorką ir atgal.
Ji norėtų vieną iš pagrindinį ES institucijų išlaikyti šiame mieste – tai reiškia ne vien prestižą, bet ir didžiules pajamas. Mat per kiekvieną sesiją į Strasbūrą suvažiuoja ne tik šimtai europarlamentarų, dar daugiau jų padėjėjų ir EP pareigūnų, bet ir tuntas žurnalistų, ES narių institucijų atstovų, lobistų. Viešbučiuose, kurie kitu metu stovi pustuščiai, per sesijas neįmanoma rasti tuščio kambario, prisipildo Strasbūro kavinės, restoranai ir aludės, pirkėjų padaugėja ir parduotuvėse bei suvenyrų krautuvėlėse.
EP narė Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės manymu, ši tradicija vargu ar nutrūks, nes tam reikia vieningo sutarimo, o nei Vokietija, netoli kurios įsikūręs Strasbūras ir kurioje dažnai apsistoja šio miesto svečiai, nei juo labiau Prancūzija tam nepritars.
Politikė pripažino, kad jai nėra didelio skirtumo, ar posėdžiauti viename mieste, ar dviejuose, nes ji vis tiek kiekvieną savaitgalį keliauja į Lietuvą. Bet tuos EP narius ir darbuotojus, kurie gyvena Briuselyje, vargina labiau.
Tačiau, kalbant apie lėšų taupymą, anot R.Morkūnaitės-Mikulėnienės, dviejų vietų reikėtų atsisakyti.
Labiausiai priešinasi prancūzai
Tiesa, Strasbūras nėra vien trumpalaikė EP darbo vieta – čia įsikūrę Europos Taryba, Europos Žmogaus Teisių Teismas, Europos ombudsmenas.
Pernai net trys ketvirtadaliai EP narių pritarė, kad būtų parengtas projektas dėl darbo vienoje vietoje. Vos 21 proc., daugiausiai prancūzai, balsavo „prieš“, pranešė vokiečių transliuotojo „Deutsche Welle“ portalas.
Bet prieš mėnesį Europos Teisingumo Teismas atmetė EP užmojus sumažinti Strasbūre vykstančių sesijų skaičių kaip neatitinkančius ES sutarčių. Sprendimą dėl to turėtų priimti nacionalinės vyriausybės, o ne pats EP, pažymėjo aukščiausias Bendrijos teismas. 1992-ųjų sutartis įpareigoja EP kasmet Strasbūre surengti 12 plenarinių sesijų, taigi po vieną per mėnesį.
Agituojantieji mažinti kelionių į Strasbūrą, daugiausiai – olandų ir britų politikai vardija tokius argumentus, kaip didžiules išlaidas, laiko sąnaudas ir nepatogumą dirbti tą patį darbą dviejose skirtingose vietose. Žaliųjų frakcija atkreipia dėmesį ir į žalą aplinkai, kurią sukelia nuolatinės 754 europarlamentarų ir daugiau nei 3 tūkst. darbuotojų kelionės. Dėl to į atmosferą esą papildomai išmetama 20 tūkst. tonų anglies dvideginio per metus – tiek pat teršalų išmetama per 13 tūkst. kelionių iš Londono į Niujorką ir atgal. Prie planų aplinkos taršą ES šalyse iki 2020 m. sumažinti penktadaliu tai prideda nemažą ironijos dozę.
„ES garsėja ne tik pinigų švaistymu, bet ir efektinga maniera tai daryti“, – pernai tinklalapyje taxpayersalliance.com ironizavo Robertas Oxley, primindamas EP lipdomą etiketę – „keliaujantis cirkas“.
Iš pradžių kraustėsi dar daugiau
Vienas didžiausių pasaulyje parlamentų – EP yra vienintelė iš visų ES institucijų, kurią tiesioginiuose rinkimuose kas penkerius metus suformuoja bloko gyventojai. 754 politikai atstovauja daugiau nei 500 mln. žmonių iš 27, o nuo liepos, įstojus Kroatijai, – 28 valstybių.
Europos anglių ir plieno bendrijos (ES pirmtakės) asamblėja iš pradžių posėdžiaudavo Strasbūre, kur jau veikė Europos Taryba. 6-ojo deš. pabaigoje buvo nuspręsta, kad Ministrų taryba ir EK turi posėdžiauti šalyje, kuri rotacijos principu pirmininkauja Bendrijai. Taip išėjo, kad pirmajai iš šešių valstybių ši pareiga teko Belgijai. Po kelerių metų buvo sutarta, kad pagrindinės institucijos įsikurs Briuselyje, Strasbūre ir Liuksemburge, o EP posėdžiaus tai vienur, tai kitur.
9-ojo deš. pats EP nusprendė, kad plenariniai posėdžiai vyks Strasbūre, o komitetai dirbs Briuselyje. Liuksemburgas pareikalavo nenutraukti posėdžiavimo šioje šalyje, bet Europos Teisingumo Teismas skundą atmetė.
1989 m. parlamentarai priėmė rezoliuciją, ragindami darbą kaip įmanoma labiau koncentruoti ir centru pasirinkti Briuselį. Dar po trejų metų ES narės nusprendė, kad 12 kartų per metus bus renkamasi Strasbūre, kiti posėdžiai vyks ir komitetai dirbs Briuselyje, o Generalinis sekretoriatas liks Liuksemburge.
Tokiu būdu EP yra bene vienintelis pasaulyje parlamentas, kuris neturi nuolatinės posėdžių vietos. Jis įsikūręs net devyniuose pagrindiniuose pastatuose trijuose miestuose trijose skirtingose valstybėse. Belgijos sostinėje sutelkta pusė EP patalpų, Liuksemburge – penktadalis (beje, iš čia į Briuselį važiuoja tik 170 žmonių), likusi dalis tenka Strasbūrui.
