Kai kas galėtų ginčytis, kad tai nelogiška ar netgi neatsakinga, turint mintyje griežto taupymo dvasią, apėmusią kai kurias ES nares.
Iš tikrųjų yra visiškai priešingai. Triukšmingi raginimai sumažinti ES biudžetą gal ir populiarūs, tačiau ekonomiškai nepagrįsti. Sumažinti ES biudžetą – vadinasi, sumažinti galingiausią ekonominę paskatą, kurią gali naudoti ES. O krizės metu mums labiau nei bet kada anksčiau reikia šios paskatos, kad skatintume augimą ir užimtumą.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Martinas Schulzas |
ES biudžetas nedidelis, tačiau labai svarbus. Jis sudaro tik apie 2 proc. visų valstybės bloko išlaidų, taigi yra daugiau nei 45 kartus mažesnis už visų ES valstybių biudžetų išlaidas. Visų pirma tai yra investicinis biudžetas: 94 proc. visų jo įplaukų investuojama pačiose ES valstybėse arba skiriama Bendrijos išorės prioritetams finansuoti. Daugelyje regionų ir valstybių viešosios investicijos būtų labai sumažintos arba neįmanomos be ES biudžeto indėlio.
ES biudžetas suteikia galių Europai įveikti krizę skatinant investicijas į augimą ir užimtumą bei padedant valstybėms įveikti dabartinius struktūrinius iššūkius, visų pirma konkurencingumo praradimą, didėjantį nedarbą ir skurdą. Jei mes rimtai mąstome apie patikimą augimo planą, turime pasirūpinti reikalingomis priemonėmis.
ES biudžetas yra varomoji investicijų jėga, skatinanti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Pavyzdžiui, iš jo finansuojama pagrindinių visos ES transporto ir energijos jungčių statyba. Jis padeda skatinti inovacijas ir mokslinius tyrimus bei technologinę plėtrą. ES biudžetas skatina investicijas, sudaro sąlygas masto ekonomijai ir negali būti deficitinis.
„Sumažinti ES biudžetą – vadinasi, sumažinti galingiausią ekonominę paskatą, kurią gali naudoti ES. Krizės metu mums labiau nei bet kada anksčiau reikia šios paskatos, kad skatintume augimą ir užimtumą.“
Vyriausybių vadovai negali duoti ES vis daugiau užduočių, o kartu mažinti jos biudžetą. Juolab kad visos ES valstybės ir Europos Parlamentas įsipareigojo vykdyti bendrą augimo strategiją „Europa 2020“, skirtą ekonomikai atgaivinti. Daugiametė finansinė programa yra viena iš pagrindinių priemonių ją įgyvendinti. Tai augimui ir investicijoms skirtas biudžetas. Negalime visą laiką kalbėti apie augimo būtinybę, o paskui, kai siūlome investicines priemones, būti nenuoseklūs.
Viena svarbiausių priemonių paskatinti ekonomikos augimą yra ES sanglaudos politika. Ji turėtų išlikti esminė mūsų valstybių investavimo priemonė. Sanglaudos politika naudinga visam blokui, nes stiprina vidaus rinką ir didina ekonominę konvergenciją, taip pat nukreipia investicijas į augimo galimybių turinčias sritis ir remia ES valstybių struktūrines reformas.
Europarlamentas tvirtai įsitikinęs, kad susiskaidymas į opozicines stovyklas, kurių vienoje pusėje yra ES valstybės, sumokančios į ES biudžetą daugiau lėšų, nei iš jo gauna, o kitoje – gaunančios daugiau, nei į jį įneša, yra nesuprantamas ir nepatrauklus ES piliečiams. Buhalteriškai paremta teisingos grąžos vizija šiuo atveju netinka.
Bendrijos biudžeto finansavimas turėtų grįžti prie tikros nuosavų išteklių sistemos. Netolimoje ateityje turime nustoti taikyti permokų grąžinimą ir kitus korekcijos mechanizmus. Palankiai vertiname siūlymus dėl finansinių sandorių mokesčio ir naujo ES PVM. Tai būtų nuosavi ištekliai, kurie leistų iki 2020 m. sumažinti valstybių BNP pagrįstų įmokų dalį ES biudžete iki 40 proc. Finansinių sandorių apmokestinimas taip pat būtų teisingas visuomenės atžvilgiu.
Derybos dėl daugiametės finansinės programos yra ES gebėjimo veikti vardan piliečių interesų išbandymas ir patikrinimas, ar ji gali tęsėti savo pažadus. ES vyriausybių vadovai, siūlydami ambicingą biudžetą per lapkričio 22-23 d. valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą, atliktų Europai naudingą darbą, o kartu sulauktų Europarlamento ir Regionų komiteto paramos. Jie taip pat parodytų visam pasauliui, kad Europa sugeba priimti ryžtingus sprendimus.
