Tokiomis mintimis politikai trečiadienį dalijosi Strasbūre vykstančiame posėdyje. Diskusija apie Ukrainą surengta, praėjus keletui dienų po oficialios 12 Europos Parlamento (EP) narių delegacijos viešnagės Kijeve.
Šios delegacijos vadovo, EP Užsienio reikalų komiteto pirmininko Elmaro Broko teigimu, negalima nesižavėti šimtais tūkstančių žmonių, kurie atėjo į Maidaną, nepaisant smurtinių priemonių, kurių ėmėsi valdžia. „Reikia patraukti baudžiamojon atsakomybėn tuos, kurie dėl to kalti“, – kvietė vokiečių politikas.
Anot jo kolegų, praėjusią savaitę įvykusios žudynės – „apokalipsė 2014 metais Europos viduryje“ – turi būti visapusiškai ištirtos. „Jei nepasinaudosime šiomis galimybėmis, nebegalėsime Ukrainos už nieką kritikuoti“, – aiškino vienas iš EP narių.
Tačiau rumunas Adrianas Severinas priminė savo šalies istoriją. Rumunijos diktatorius N.Ceaușescu buvo nuverstas, kai nurodė saugumo pajėgoms numalšinti 1989 m. gruodžio 17 d. surengtą antivyriausybinį protestą. Demonstracijoms išsiplėtus, diktatorius su žmona bandė pabėgti sraigtasparniu, bet buvo sučiupti ginkluotųjų pajėgų ir dar tais pačiais metais po karinio tribunolo sušaudyti. „Neturėtų būti pakartota ta klaida“, – kvietė europarlamentaras.
Neturėtų būti pakartota Rumunijos klaida, – kvietė europarlamentaras.
„Primena perversmą bananų respublikoje“
Bene karščiausius EP narių ginčus kelia klausimas, ar Ukrainai pažadėti narystę Bendrijoje. Vienų politikų žodžiais, „neturime žadėti dalykų, kurių negalime duoti“ – esą ukrainiečiai gali tikėtis tik asocijuotos narystės, „dar nereikėtų minėti narystės perspektyvos“. Kiti ragino „vienareikšmiškai atverti plėtros ir narystės perspektyvą“, Ukraina „turi teisę ir politinių galimybių ateityje tapti ES nare“.
„Galima vertinti narystės perspektyvą vienaip ar kitaip. Ta tema nėra aktuali šiandien. Pirmiausia Ukraina turi rengtis reformoms, stiprinti valstybės stabilumą ir eiti keliu, kuris gali atvesti prie perspektyvos, kurios ji laukia“, – kalbėjo E.Brokas.
Ne vienas europarlamentaras siūlė kuo skubiau surengti donorų konferenciją, per kurią tarptautinė bendruomenė Ukrainai pažadėtų finansinę paramą, o Tarptautinis valiutos fondas suteiktų jai paskolą. Tačiau visų pirma būtina užtikrinti, kad šie pinigai nepatektų į oligarchų rankas.
Anot vieno politiko, „negalime vieni išgelbėti šalies nuo bankroto, bet, būdami Vakarų atstovais, turime suvokti Ukrainos revoliucijos reikšmę – jei įsivyraus skurdas ir chaosas, rezultatai bus nenuspėjami“. Kai kurie atvirai nuogąstavo, kad šalis gali skilti arba prasidės karinė intervencija, turėdami omeny Rusiją. Tačiau kiti siūlė dabartinėje situacijoje užmegzti tikrą partnerystę su Maskva. Kaip patikino E.Brokas, „jei ES pasirašys Laisvosios prekybos sutartį su Ukraina, tai nereikš, kad susilpnės Ukrainos ir Rusijos santykiai“.
Lenkų europarlamentaras Jacekas Olgierdas Kurskis pažėrė priekaištų ES dėl ankstesnių veiksmų: „Bet kuris Ukrainos prezidentas būtų atmetęs siūlymą, kokį iš pradžių pateikė ES. Mes elgėmės neryžtingai, o Rusija pateikė konkretų siūlymą“, – teigė jis.
Bet kuris Ukrainos prezidentas būtų atmetęs siūlymą, kokį iš pradžių pateikė ES. Mes elgėmės neryžtingai, o Rusija pateikė konkretų siūlymą.
Kai kuriems parlamentarams nepatiko ir pastarieji įvykiai Ukrainoje: „Padėtis Ukrainoje primena perversmus bananų respublikose. Vyko gerai organizuoti demonstrantų veiksmai, keista kova dėl valdžios. Kai kas bando suvesti sąskaitas su oligarchais. Esate naivūs, jei manote, kad Ukraina eina demokratijos keliu. tai kainuos milijardus Ukrainai.“
Per diskusiją kalbėjęs Lietuvos europarlamentaras Juozas Imbrasas pabrėžė, kad politinė krizė Ukrainoje tapo mūsų politikos išmėginimu. „Turėtume nebijoti pripažinti, kad nekaltų žmonių kraujas krinta ir ant mūsų neryžtingos politikos. Būtina padaryti viską, kad tai nepasikartotų, ne žodžiais, o darbais pasiekti, kad būtų sureguliuota krizė“, – kalbėjo politikas ir pridėjo, kad nauja valdžia turi būti suformuota be oligarchų, o ES turi aktyviai veikti tarptautiniu lygmeniu, kad būtų išsaugotas Ukrainos vientisumas.
