Tačiau Europos Sąjungai pirmininkaujanti Vokietija perspėjo, kad be tiesioginių derybų „virtualiai neįmanoma“ išspręsti nesutarimų tarp Europos Parlamento narių dėl ilgalaikio Bendrijos biudžeto.
Belgijos sostinė, kur įsikūrusios svarbiausių ES institucijų būstinės, šiuo metu apimta vienos intensyviausių antrųjų koronaviruso epidemijos bangų pasaulyje.
ES viršūnių susitikimas šį mėnesį buvo sutrikdytas, kai trims juose dalyvauti turėjusiems lyderiams teko izoliuotis dėl kontakto su koronavirusu užsikrėtusiais asmenimis. COVID-19 infekcija buvo nustatyta dviem užsienio reikalų ministrams ir vienam premjerui.
Didžioji kasdienių darbų dalis Europos Komisijoje ir Europos Vadovų Taryboje dabar atliekama nuotoliniu būdu, o Europos Parlamentas nusprendė atsisakyti savo plenarinės sesijos Strasbūre.
Tačiau ES lyderiai baiminasi, kad kai kurie klausimai – ypač trilijonų eurų septynerių metų ES biudžeto svarstymas – gali būti suderinti tik per tiesiogines derybas.
„Tik svarbiausi susitikimai, būtini sėkmingam ES funkcionavimui arba skirti COVID-19 krizės valdymui, toliau vyks rengiant tiesioginius susitikimus, bet su sąlyga, kad bus griežtai laikomasi socialinio atstumo ir higienos reikalavimų“, – nurodė ES atstovas.
„Šios priemonės bus taikomos tol, kol to reikalaus epidemiologinė padėtis Briuselyje“, – pridūrė jis po ES ambasadorių susitikimo.
„Dabar vykstančios derybos dėl ES biudžeto ir (ekonomikos) gaivinimo plano yra prioritetiniai projektai“, – sakė jis, ragindamas „kuo greičiau sėkmingai užbaigti“ derybas dėl biudžeto.
„Virtualiai, be tiesioginių derybų ir susitikimų, neįmanoma pasiekti susitarimą tarp ES valstybių narių ir Europos Parlamento“, – perspėjo atstovas.
ES lyderiai iš principo susitarė dėl 750 mlrd. eurų dydžio ekonomikos atkūrimo plano ir 1,075 trilijonų eurų biudžeto, numatyto ES 2021–2027 metų išlaidoms.
Tačiau europarlamentarai sunerimę, iš ES valstybių derybų darbotvarkės iškritus kai kuriems jų prioritetiniais laikytiems projektams, ir reikalauja skirti daugiau lėšų.
ES valstybės vis dar nesutaria dėl lėšų skirstymo tokioms Bendrijos narėms kaip Lenkija ir Vengrija kritikuojamoms dėl teisinės valstybės principų pažeidimų.
