Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija pasinaudojo 28 ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimu, bandydamos užsitikrinti paramą sankcijų Iranui sugriežtinimui, atsakant į jo balistinių raketų programą ir vaidmenį regioniniuose konfliktuose, įskaitant konfliktus Sirijoje ir Jemene.
Jos tikisi, kad sugriežtinusios sankcijas, jos įtikintų JAV prezidentą Donaldą Trumpą atsisakyti savo grasinimų pasitraukti iš istorinės 2015 metų branduolinės sutarties, varžančios Irano branduolines ambicijas.
Artėjant gegužės 12 dienai, iki kurios D.Trumpas nurodė „pataisyti“ sutartį su Iranu, Danijos užsienio reikalų ministras Andersas Samuelsonas sakė, kad „labai didelė dauguma“ pasisako už sankcijų sugriežtinimą.
Pasak Airijos užsienio reikalų ministro Simono Coveney, reikia „pasiųsti stiprų signalą Iranui, kad mes esame susirūpinę dėl tam tikrų jo veiksmų, ypač Sirijoje“.
„Bet taip pat (reikia) pasiųsti signalą Vašingtonui, kad mes pritariame jų susirūpinimu kai kuriose srityse“, – sakė S.Coveney po derybų Liuksemburge.
Naujų sankcijų taikiniais galėtų tapti Irano ir ne Irano sukarintos grupuotės Sirijoje, sakė vienas ES diplomatas.
Tačiau bet kokiam sprendimui dėl sankcijų turės pritarti visos 28 ES šalys, o kol kas kelių iš jų, įskaitant Italiją ir Švediją, įtikinti nepavyko.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas sakė, kad sankcijų sugriežtinimas išliks artimiausių savaičių darbotvarkėje.
Kitas ES diplomatas nurodė, jog pirmadienio derybų tikslas buvo užsitikrinti politinę paramą naujoms sankcijoms, ir šios pastangos artimiausiomis savaitėmis bus tęsiamos.
ES nori žūtbūt išsaugoti Irano branduolinę sutartį, kurią laiko geriausia priemone neleisti Teheranui susikurti branduolinio arsenalo.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel iki gegužės 12 dienos su atskirais vizitais turi apsilankyti Vašingtone – iš dalies dėl lobistinių pastangų, kad D.Trumpas išsaugotų šį susitarimą.
D.Trumpas jau seniai pašiepia šią sutartį, kuri, pasak jo yra naudinga tik Teheranui. Jis sako, kad JAV nebėra suinteresuotos pratęsti sankcijų Iranui švelninimo režimą, kurį įvedė jo pirmtakas Barackas Obama, mainais į Irano branduolinės programos kontrolę.
