ES plečia sankcijas Minsko režimui, A.Lukašenkai toliau griežtomis priemonėmis slopinant protestus, kurių dalyviai sulaikomi, persekiojami ir bauginami.
Sankcijos įvestos 29 fiziniams ir septyniems juridiniams asmenims.
ES jau taiko sankcijas A.Lukašenkai, jo sūnui ir daugiau kaip pusšimčiui Minsko režimo pareigūnų.
Sankcijomis draudžiama išduoti vizas „juodajame sąraše“ atsidūrusiems Baltarusijos pareigūnams ir įšaldomas jų turtas bloke.
Tarp naujausių į šį sąrašą įtrauktų asmenų – verslininkai Aliaksandras Šakucinas ir Mikalajus Varabejus, kurių interesai svyruoja nuo statybų ir žemės ūkio iki naftos. Jie yra pirmieji verslininkai, kuriuos paveikė sankcijų režimas.
Be kita ko, sankcijos paskelbtos Baltarusijos generaliniam prokurorui, informacijos ministrui, vicepremjerui ir valstybinės televizijos vadovui.
Sankcijomis nusitaikyta ir į septynias A.Lukašenkos režimą remiančias kompanijas – tris privačias ir keturias valstybines.
Tarp jų yra ginklus ir karinę įrangą eksportuojanti „Beltecheksport“, viena pagrindinių nekilnojamojo turto vystytojų ir statytojų „Dana Holdings/Dana Astra“, Baltarusijos institucijoms sekimo platformą užtikrinanti bendrovė „Synesis“ ir kelios kompanijos, atsakingos už valstybės karo technikos politikos įgyvendinimą.
Opozicija laukia tolesnių sankcijų
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis praėjusį mėnesį sakė, kad naujomis sankcijomis ketinama „paveikti normalią ekonominę veiklą šalyje“.
Sprendimas dėl naujų sankcijų priimtas trečiadienį, tą pat dieną, kai buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Sviatlana Cichanouskaja atvyko į Briuselį atsiimti Andrejaus Sacharovo premijos už minties laisvę, kurią Europos parlamentas šįmet skyrė baltarusių opozicionieriams.
Atsiimdama šį apdovanojimą S.Cichanouskaja ragino Europą dar labiau didinti spaudimą A.Lukašenkos režimui.
Baltarusijos opozicija ketvirtadienį sakė, kad sveikina naujas ES sankcijas, bet tikisi iš Briuselio didesnio sistemingumo.
„Režimo „piniginių“ įtraukimas į sankcijų sąrašus yra svarbus žingsnis, išvedantis sankcijų spaudimą į naują lygį. Tačiau laukiame sistemingesnio ES požiūrio – būtina nuosekliai taikyti sankcijas kitiems neteisėtos valdžios rėmėjams, kad poveikis būtų realus“, – pareiškė opozicionierius iš Nacionalinės antikrizinės valdybos Anatolis Kotavas.
„Jei situacija nesikeis, žmonių ir firmų, kam bus taikomos sankcijos, skaičius augs vis greičiau“, – pažadėjo A.Kotavas.
„Sankcijos yra ne tikslas, o priemonė. Baltarusijos tauta ir jos kaimynės nori, kad valdžia nutrauktų beteisiškumą, surengtų naujus sąžiningus rinkimus ir leistų normaliai gyventi bei vystytis“, – pabrėžė jis.
Baltarusiją jau penktą mėnesį krečia masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A.Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų.
Opozicija ir Vakarų demokratijos tvirtina, kad šie rinkimai buvo suklastoti, ir jų nugalėtoja laiko politikos naujokę S.Cichanouskają, kovoje dėl prezidento posto pakeitusią savo įkalintą vyrą.
Protestuotojai reikalauja A.Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir naujų rinkimų.
Baltarusija paskelbė, kad nuo gruodžio 20-osios laikinai uždarys valstybės sausumos sienas. Toks sprendimas argumentuotas pastangomis pažaboti koronaviruso plitimą, tačiau opozicija jį laiko dar viena priemone kitokiai nuomonei slopinti.
Dekretas draudžia išvykti iš šalies Baltarusijos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems nuolatinį ar laikiną leidimą gyventi šalyje.
Virtinė baltarusių opozicionierių kilus protestų bangai pasitraukė į Lietuvą, Latviją, Lenkiją.