2015 metais į Senąjį žemyną atvykus gerokai daugiau nei milijonui migrantų, kurių dauguma buvo nuo konflikto savo gimtinėje bėgę sirai, Bendrija susidūrė su viena rimčiausių politinių krizių. ES, po Jungtinės Karalystės išstojimo turinčią 27 nares, drasko kivirčai dėl to, kas turėtų prisiimti atsakomybę už tuos žmones, taip pat – ar visos valstybės narės, įskaitant šalis, neturinčias priėjimo prie jūros, privalo padėti.
Ginčai tebesitęsia, nors migrantų, neteisėtai atvykstančių į didžiausią pasaulyje prekybos bloką, srautai pastaraisiais metais smarkiai sumažėjo. Pernai jų skaičius siekė apie 140 000, tuo metu teisėtai į Bendriją atvyko apie 2 mln. migrantų, nurodo Europos Komisija. Turkijai, Libanui ir Jordanijai teko priimti gerokai didesnį atvykėlių skaičių.
Valstybės laikosi skirtingos politikos atvykstančiųjų atžvilgiu. Vienos atsitveria spygliuotos vielos tvoromis, kitos ignoruoja pagalbos prašymus iš palaikių, perpildytų migrantų laivų Viduržemio jūroje. Kartais tie žmonės tiesiog paliekami likimo valiai jūroje, užuot suteikus jiems prieglobstį. Pagalbos organizacijos ir Europos šalių piliečiai netgi gali būti nubausti už bandymus jiems padėti.
„Senoji sistema, skirta tai spręsti Europoje, nebeveikia“, – žurnalistams Briuselyje sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Anot jos, naujasis migracijos ir prieglobsčio paktas siūlo Europai „naują pradžią“.
„Norime laikytis mūsų vertybių ir tuo pat metu priimti pasaulio globalizacijos iššūkius, – sakė U. von der Leyen. – Europa turi atsisakyti ad hoc sprendinių ir parengti nuspėjamą bei patikimą migracijos valdymo sistemą.“
Pateikti pasiūlymai paremti paprasta idėja, kad ES narės galėtų palengvinti migrantų naštą tokioms šalims kaip Graikija, Italija, Malta ir Ispanija, kurios sulaukia daugiausia jūra jas pasiekiančių atvykėlių, ir priimti dalį pabėgėlių arba suteikti kitokios materialinės ar logistinės paramos.
Šalys, kurios pačios nenori priimti atvykėlių, gali imtis atsakomybės už deportavimą asmenų, kurių prieglobsčio prašymai buvo atmesti. Tokia galimybė galėtų būti priimtina Austrijai, Čekijai, Vengrijai, Lenkijai ir Slovakijai, kurios jau seniai atsisako priimti pabėgėlius. Vengrija ir Lenkija net ėmėsi teisinių veiksmų prieš žlugusią privalomą ES migrantų kvotų sistemą, skubotai sukurtą po 2015 metų migrantų antplūdžio.
Pakeitimų nauda būtų ta, kad jie numatytų „lanksčias paramos formas savanorišku pagrindu“. Griežtesni reikalavimai, „pagrįsti apsaugos priemonėmis“ būtų įvesti tuo atveju, jei kuriai nors šaliai grėstų krizė, panaši į tą, kurią išgyveno Graikija 2015 metais, kai šimtai tūkstančių Sirijos pabėgėlių leidosi į pavojingą kelionę Viduržemio jūra ir pasiekė ją iš Turkijos.
Tačiau iki šiol savanoriškumo principais grįstos schemos ES paprastai būdavo pasmerktos žlugti.
Pasiūlymuose numatoma, kad ES ir toliau laikytų į Bendriją atvykusius nelegalius migrantus Graikijos salose, kol jie bus saugiai išsiųsti. Anksčiau šį mėnesį kilęs gaisras suniokojo Morijos pabėgėlių stovyklą Lesbo saloje. Humanitarinės pagalbos grupės jau daug metų perspėjo dėl prastų gyvenimo sąlygų šioje 3 tūkst. vietų stovykloje, kur gyveno daugiau nei 12 tūkst. žmonių.
Pasak U. von der Leyen, ES susitarė su Graikijos pareigūnais pradėti bendrą bandomąjį projektą „priėmimo centro valdymui“, per kurį „darbo grupė padės ilgam pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas saloje“.
„Drauge mes turime parodyti, kad Europa humaniškai ir efektyviai tvarkosi su migracija“, – kalbėjo EK vadovė.
Naujas migracijos paktas turėtų sukelti karštas diskusijas tarp valstybių narių, tačiau EK paprašė, kad ES valstybės ir Bendrijos parlamentas pritartų šioms reformoms iki metų pabaigos.
