Europos Sąjunga ruošia atsaką Kremliaus propagandai

Praėjus metams nuo Ukrainos konflikto pradžios, Europos Sąjungoje susivokta: į Rusijos intervenciją Ukrainoje ES valstybės narės nelabai kuo gali atsakyti, išskyrus sankcijas. Rusijos dezinformacines kampanijas ES ateityje sieks sutelktomis jėgomis nukenksminti. Ši programa pradėta Didžiosios Britanijos, Danijos, Lietuvos bei Estijos iniciatyva, skelbia Vokietijos žiniasklaida.
Propaganda Rusijoje
Propaganda Rusijoje / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Žaliųjų frakcijos atstovas Vokietijos parlamente Manuelis Sarrazinas pripažįsta, kad atsidarius Rusijos žinių agentūros „RT Deutsch“ arba „Sputniknews“ puslapius, jį apima negeras jausmas ir drauge – savikritiška nuovoka: Europos Sąjunga yra bejėgė.

Propagandos srityje Rusija tiesiog nepalyginamai geresnė. Maskva tikslingai siekia sugriauti savo priešininkų įtikimumą, pasėti abejonę jais. „Ir čia mes negalime nieko pakeisti. Negalima įveikti propagandos, atsakant kokybiškesne propaganda“, – teigia parlamentaras.

Panaši ir užsienio politikos eksperto Norberto Röttgeno (Krikščionių demokratų sąjunga) diagnozė. Pasak aukšto politiko, europiečiams siunčiama rusų propaganda sukurpta pagal kitus, subtilesnius principus, nei vietiniam adresatui skirtoji. „RT Deutsch“, užuot užsiėmusi klasikine propaganda, mėgina pasiknisti po europietiškų įsitikinimų pamatais.

Jie kalba apie „antiputinišką isteriją“, Vakarų medijų varomą „kurstytojišką kampaniją prieš Rusiją“. O štai save Kremliaus propagandistai pristato kaip teisėtą alternatyvų informacijos šaltinį neva neobjektyvioms, iš viršaus diriguojamoms Vakarų medijoms. Kaip tik dėl to jie ir yra pavojingi: nemaža dalis žmonių išties patiki jų deklaruojamu tariamu objektyvumu.

Vakarų informacijos šaltinių puolimas vykdomas dviem kryptimis: ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus, darant spaudimą per tariamus skaitytojus, klausytojus, žiūrovus. Vokietijos redakcijos tiesiog užtvindomos elektroniniais laiškais, kuriais jos užsipuolamos dėl neva tendencingo informavimo Rusijos ir Ukrainos klausimais.

Propagandą galima atremti tik objektyvia informacija

Antai Vokietijos televizijos kanalo ARD korespondentė Maskvoje Golineh Atai, neseniai paskelbta metų žurnaliste, sakė nespėjanti atmušinėti rusų „informacijos kareivių“ atakų, tūkstančių kasdien jų gaminamų pramanytų istorijų. Kremliaus „inscenizacijų mašina“ ją tiesiog gniuždo.

Laiškų rašinėtojai kaltina žurnalistus neva apmokamos propagandos varymu, pravardžiuoja medijas „melų žiniasklaida“, o politikus – „karo kurstytojais“. Taip, lyg ir apeliuojant į sąžiningai žurnalistikai privalomus objektyvumo standartus, iš tikro siekiama paleisti medijų savicenzūros mechanizmus.

Laiškų rašinėtojai kaltina žurnalistus neva apmokamos propagandos varymu, pravardžiuoja medijas „melų žiniasklaida“, o politikus – „karo kurstytojais“.

N.Röttgenas reikalauja iš politikų suvokti rusų propagandos keliamus pavojus ir būti pasiruošusiems gynybai. Jis, kaip ir kiti aukšti Europos politikai, pabrėžia, kaip svarbu yra stiprinti Europos tarptautines medijas: „Deutsche Welle“, BBC International, RFI. Tiek šioms, tiek ir nacionalinėms medijoms būtina kelti aukštos kokybės standartus, propagandą galima atremti tik objektyvia informacija, besiorientuojančia į analitinės bei pliuralistinės žiniasklaidos idealą.

Didžiosios Britanijos, Danijos, Lietuvos ir Estijos iniciatyva sukurta darbo grupė ruošia veiksmų planą, kaip ES galėtų atremti Rusijos propagandos srautą. Ekspertai ateityje seks ir vertins Rusijos medijas, siekdami nustatyti akivaizdaus melo atvejus bei klastotes.

Tam galėtų būti pasitelkti faktų patikrinimai arba tokie informaciniai puslapiai, kaip ukrainietiškas portalas Stopfake.org, demaskuojantis rusų skleidžiamą dezinformaciją. Nacionalinės medijos ateityje turėtų gauti daugiau informacijos. „Privalome atsakyti laisvos žurnalistikos privalumais. Mūsų šūkis turi būti: „Sakyti tiesą“, – teigia ES diplomatas.

Ukrainoje Rusija ištobulino tai, ką pradėjo Gruzijoje

Nekyla abejonių, jog Maskva iš paskutiniųjų stengiasi kuo plačiau paskleisti bei įtvirtinti savąją įvykių versiją. Informacinę ekspansiją rodo kad ir tas faktas, kad valstybinė medijų agentūra „Rossija Segodnia“ turi informacinius puslapius bei radijo stotis trisdešimčia kalbų.

Krikščionis demokratas europarlamentaras Elmaras Brokas interviu televizijai „n-tv“ sakė: „Neseniai nakvojau viešbutyje Kurdistane. Ten nebuvo nei BBC, nei CNN, užtat – „Russia Today“ arabų kalba“.

Be to, Rusijos medijos ir apmokami rašinėtojai aktyviai skleidžia internetiniuose forumuose valdžios kuriamas įvykių versijas bei interpretacijas, pasiekdami adresatą toli už šalies ribų. Rusijos vaidmenį Ukrainoje jie pateikia sau palankioje šviesoje ir pasakoja apie fašistinę revoliuciją Maidane, neigia Krymo ankesiją bei Rusijos kariuomenės buvimą Rytų Ukrainoje, – apibendrina europarlamentaras.

Be to, Rusijos medijos ir apmokami rašinėtojai aktyviai skleidžia internetiniuose forumuose valdžios kuriamas įvykių versijas bei interpretacijas, pasiekdami adresatą toli už šalies ribų.

Kovoje su rusų informaciniais kariais Europos Sąjunga glaudžiai bendradarbiauja su NATO. Karinio aljanso diplomatai vertina propagandą kaip sudedamąją hibridinio karo, kurį Rusija kariauja prieš Ukrainą, dalį.

Derindama civilines ir karines priemones, Maskva siekia užmaskuoti savo agresiją, taip trukdydama Vakarams priimti aiškius sprendimus. Kaip Vokietijos žinių kanalui „n-tv“ teigė aukštas NATO atstovas, Rusija stengiasi veikti lygyje, esančiame „šiek tiek žemiau atviros karinės agresijos. Putinas neigia jo kariuomenės buvimą Ukrainoje. Šią strategiją Rusija pirmą kartą išbandė Gruzijoje, o Ukrainoje ją ištobulino iki perfekcijos.“

Patiklus, nekritiškas žiūrovas – propagandos sėkmės laidas

Naujoji Vakarų informacinės strategijos programa turėtų šią sistemą pralaužti, diagnozuoti ES valstybių pažeidžiamumą ir padidinti jų atsparumą Kremliaus propagandai. Ši strategija pirmiausia nukreipta į Rusijos kaimynystėje esančias valstybes, tarkime, Baltijos šalis, kuriose gyvena apie milijoną rusų.

Jie, iš dalies ir dėl to, kad neturi alternatyvos, žiūri Rusijos valstybinę televiziją. Siekdama mažinti Maskvos jiems daromą įtaką, Europos Sąjunga planuoja finansiškai remti nepriklausomus kanalus rusų kalba bei rūpintis kokybiškų žurnalistų rengimu.

Siekdama mažinti Maskvos jiems daromą įtaką, Europos Sąjunga planuoja finansiškai remti nepriklausomus kanalus rusų kalba bei rūpintis kokybiškų žurnalistų rengimu.

Ateityje daugiau informacijos rusų kalba žada teikti „Deutsche Welle“. Svarstoma ir galimybė įsteigti Europos Sąjungos televizijos kanalą su programomis rusų kalba. Pavyzdžiu tokiam kanalui galėtų būti JAV radijo stotis „Laisvoji Europa/Laisvės radijas“, – teigė komisijos seniūnas.

Savo propagandą skleisdamas, Kremlius naudojasi šia Europai principine demokratine spaudos ir nuomonės laisve, kurią savo šalyje yra užgniaužęs.

Tačiau net ir informacinio karo sąlygomis Europa negali atsisakyti jos medijoms būdingos nuomonių įvairovės. Antipropagandinė kampanija privalo būti derinama su šiuo demokratiniu principu. „Jei Europoje įsivyrautų Putino principas, nebeturėtume medijų bei nuomonių įvairovės. Ir tai būtų katastrofa,“ – teigė europarlamentaras Elmaras Brokas.

Todėl propagandos sėkmė Europos Sąjungos šalyse galų gale priklauso ir nuo suvokėjo, nuo jo išprusimo lygio, pilietinės bei žmogiškos brandos. Deja, kaip pastebi Vokietijos bundestago parlamentaras Manuelis Sarrazinas, „daugelis žmonių nesugeba išfiltruoti informacijos ir atskirti rimtų žinių nuo propagandos mašinos sukurptų.“ Tik kritiškai mąstyti bei vertinti gebantis suvokėjas netaps lengva propagandos auka.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų