Europos Sąjungą skaldo pabėgėlių krizė: Vokietija ir Prancūzija priekaištauja Italijai

Italijos užsienio reikalų ministras griežtai atmetė Prancūzijos ir Vokietijos kritiką dėl jo šalies elgesio su dešimtimis tūkstančių migrantų, pasiekiančių jos pietinius krantus.
Paolo Gentiloni
Paolo Gentiloni / „Scanpix“/AP nuotr.

„Italija daro, ką turi daryti, ir netgi daug daugiau, gelbėdama tūkstančius gyvybių ir priimdama pabėgėlius“, – užsienio reikalų ministras Paolo Gentiloni sakė interviu, kurį trečiadienį paskelbė dienraštis „Corriere della Sera“. Ministras pridūrė, kad Italija yra teigiamas pavyzdys tarptautinėje arenoje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel per derybas su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u pirmadienį viešai papriekaištavo Italijai ir Graikijai dėl esą per lėto tempo steigiant registravimo centrus naujai atvykstantiems migrantams. Ji perspėjo, kad būtų nepriimtina, jeigu centrai, dėl kurių steigimo buvo susitarta per Europos Sąjungos viršūnių susitikimą birželį, nepradėtų veikti iki šių metų pabaigos.

A.Merkel ir F.Hollande'o pareiškimai papiktino Italijos vyriausybę, kuri patiria didžiulį spaudimą, mėgindama suvaldyti apie 280 tūkst. migrantų, atvykusių į šalį nuo praeitų metų pradžios – daugiausiai išgelbėtų Viduržemio jūroje Italijos pakrančių sargybos arba karinių jūrų pajėgų.

A.Merkel ir F.Hollande'o pareiškimai papiktino Italijos vyriausybę, kuri patiria didžiulį spaudimą, mėgindama suvaldyti apie 280 tūkst. migrantų, atvykusių į šalį nuo praeitų metų pradžios – daugiausiai išgelbėtų Viduržemio jūroje Italijos pakrančių sargybos arba karinių jūrų pajėgų.

„Prašyti Graikijos ir Italijos atlikti savo pareigą imigracijos klausimu – tas pats kaip prašyti potvynių ištiktą šalį padidinti skėčių gamybą, – ironizavo P.Gentiloni. – Europa turėtų elgtis visiškai priešingai, o ne užsipulti šalis, esančias prie jos išorinių sienų.“

Ministras sakė, kad šią krizę galima išspręsti tik parengus Europos masto planą.

„Tai gali atrodyti ambicinga, bet tai vienintelis įmanomas būdas. Migrantai atvyksta į Europą, o ne į Italiją, Graikiją, Vokietiją arba Vengriją. Kai padėtis taip klostosi, kyla pavojus, kad bus iškeltas klausimas dėl Šengeno sutarties ir bus grįžta prie senų sienų“, – pabrėžė jis.

Viena iš pagrindinių nesutarimų priežasčių – ES taisyklės, reikalaujančios, kad prieglobsčio prašantys žmonės turi registruotis toje Bendrijos šalyje, į kurią jie pirmiausiai atvyko.

Tačiau praktiškai galioja pirmoji asmens registracija, o Europos šiaurinės šalys kaltina italų ir graikų pareigūnus sąmoningai vilkinant per Viduržemio jūrą atvykstančių migrantų identifikavimą, todėl atvykėliai gali greitai išvykti kitur ir pateikti prašymus suteikti prieglobstį kitose ES valstybėse.

Italija ir Graikija sako, kad joms neįmanoma ir neparanku priimti šimtus tūkstančių pabėgėlių, kurie šiose šalyse visiškai netrokšta pasilikti.

P.Gentiloni sakė „Corriere della Serra“, kad reikia iš naujo apsvarstyti tas taisykles prieš imantis steigti priėmimo centrus, kurių reikalauja Europos Sąjunga.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis