Valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) žėrė liaupses Vengrijai nuo tada, kai sutriuškino rinkimuose Pilietinės platformos (PO) centristus po aštuonerių opozicijoje praleistų metų.
PiS lyderio Jaroslawo Kaczynskio reiškiamas palaikymas Vengrijos premjero Viktoro Orbano politikai, anot oponentų, grėsmingai suvaržiusiai žmogaus teises ir demokratinius procesus, sukėlė nerimą konservatorių kritikams Lenkijoje ir užsienyje.
„Čia ne Budapeštas, čia – Varšuva“, – jauni protestuotojai skandavo prie prezidentūros Varšuvoje praeitą mėnesį per demonstraciją, kurioje buvo reiškiamas nepasitenkinimas prieštaringai vertinamomis konstitucinio teismo reformomis.
Sekmadienį Europos Komisija paskelbė surengsianti debatus dėl teisinės valstybės principų padėties Lenkijoje. Toks žingsnis gali vesti į baudžiamąjį procesą, turintį užtikrinti demokratijos ir žmogaus teisių laikymąsi.
V.Orbanas, pernai sulaukęs griežtos kitų ES lyderių kritikos dėl savo kietakaktiškos pozicijos migrantų atžvilgiu, taip pat buvo smerkiamas Briuselio dėl žiniasklaidos ir teismų sistemos suvaržymo.
Kad ir kokie nepalankūs būtų vertinimai, J.Kaczynskis, kuris nėra nei premjeras, nei prezidentas, bet, daugelio nuomone, užduoda toną savo partijoje, kreipė Varšuvą arčiau Budapešto.
Trečiadienį jis susitiko su V.Orbani Lenkijos kurorte Nedzicoje, kur per ilgiau negu šešias valandas trukusias derybas aptarė „įvairius tarptautinius klausimus, tarp jų europinius“, sakė lenkų užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis.
Premjerė Beata Szydlo taip pat ketina aplankyti Budapeštą „artimiausiomis savaitėmis“, nurodė lenkų ir vengrų pareigūnai.
Vengrijos naujienų portalas „Hungary Today“ kelia prielaidą, kad L.Kaczynskio susitikimas su V.Orbanu buvo susijęs su ketvirtadienį surengtu Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono vizitu Budapešte. Tikėtina, kad vengrų ir lenkų derybose siekta suderinti Varšuvos ir Budapešto pozicijas dėl ES reformų, kurias siūlo Londonas.
Tačiau Lenkijos žiniasklaida taip pat spėliojo, kad Varšuva galbūt konsultavosi su V.Orbanu, kaip geriau atremti Briuselio spaudimą.
W.Waszczykowskis ketvirtadienį sakė nežinantis, kokie klausimai buvo aptariami Nedzicoje, bet pridūrė, kad jo ministerija „norėtų pasimokyti iš Vengrijos patirties tvarkant reikalus su ES“.
Tuo tarpi Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto sakė, kad abiejų šalių santykiuose galima tikėtis „nepaprastos dinamikos“.
„Fundamentalus Budapešto ir Varšuvos bendrumas – apkarpyta, suvaržyta demokratija“, – sakė pilietinės visuomenės projektus remiančio Stepono Batoro fondo prezidentas Aleksandras Smolaras.
Tokioje demokratijoje „visi elementai, prilaikantys vykdomąją valdžią, yra silpninami“, A.Smolaras ketvirtadienį sakė Lenkijos dienraščiui „Gazeta Wyborcza“.
Vis dėlto J.Kaczynskio pozicija daug neparankesnė negu V.Orbano: jo partija turi turi absoliučią daugumą parlamente, bet jos vis tiek nepakaktų perrašyti konstituciją, kaip padarė V.Orbanas, sakė instituto „Political Capital“ analitikas Attila Juhaszas.
Vengrijos ir Lenkijos suartėjimas taip pat gali būti ribojamas aiškiai skirtingų požiūrių į Rusijos prezidento Vladimiro Putino politiką: Budapešte ji vertinama gana palankiai, bet vis labiau kategoriškas Maskvos tonas, paremtas karine galia, kelia didelį susirūpinimą Lenkijai.
J.Kaczynskis taip pat turi skaitytis su balsingesne politine opozicija namuose ir gali tikėtis griežtesnės reakcijos iš ES, kuri atrodo besigailinti, kad pernelyg nuolaidžiavo Budapeštui.
