Pirmoje vietoje yra Belgija, blokavusi 3,5 mlrd. eurų vertės turtą, antroje vietoje – Liuksemburgas (2,5 mlrd. eurų), o trečioje ir ketvirtoje – atitinkamai Italija (2,3 mlrd. eurų) ir Vokietija (2,2 mlrd. eurų), parodė ES statistiniai duomenys, su kuriais penktadienį susipažino naujienų agentūra AFP.
Iki lapkričio 25 dienos deklaruotais duomenimis, turto už daugiau kaip 1 mlrd. eurų taip pat įšaldė Airija, Austrija, Prancūzija ir Ispanija.
Nuo tada, kai Maskva vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ES nustatė virtinę precedento neturinčių sankcijų Rusijos ekonomikai.
Nors kai kurios ES šalys pranešė įšaldžiusios didelės vertės turtą, kitos nuo jų gerokai atsilieka.
Sąrašo apačioje yra Malta, turtingiems užsienio investuotojams, įskaitant investuotojus iš Rusijos, siūlanti prieštaringai vertinamą „auksinių pasų“ programą, – šioje šalyje blokuota rusų turto už 146,558 tūkst. eurų.
Priešpaskutinėje vietoje yra Graikija, įšaldžiusi 212,201 tūkst. eurų vertės turtą.
Turto įšaldymas ir draudimas atvykti į Europos Sąjungą taikomas iš viso 1,241 tūkst. fizinių asmenų ir 118 juridinių asmenų, kuriems šios sankcijos nustatytos dėl jų vaidmens konflikte Ukrainoje.
Komisija valstybėms narėms ketvirtadienį išsiuntė laišką, kuriame priminė, kad sankcionuotų fizinių ir juridinių asmenų turto įšaldymas yra privalomas. Privaloma ir teikti duomenis apie įšaldytą turtą.
„Tačiau įvairios valstybės narės šią informaciją toliau teikia netolygiai ir ją atnaujina nevienodai dažnai“, – rašoma laiške.
„Tai pakerta mūsų bendras pastangas.“
ES šiuo metu svarsto pasiūlymus dėl būdų, kaip būtų galima panaudoti įšaldytą rusų turtą siekiant padėti finansuoti Ukrainos atstatymą.
