„ES remia afganistaniečių vedamą dialogą dėl susitaikymo. Kad ir kokius būdus jie pasirenka, tai priklauso nuo jų, – diplomatas pažymėjo kalbėdamas Ženevos saugumo politikos centre. – Bet, būdamas realistas, nesitikiu jokio persilaužimo iki 2015 metų.“
Ligšiolinės pastangos derybas išjudinti iš mirties taško nuėjo perniek, kai antradienį talibai laikinai uždarė neseniai duris atvėrusią atstovybę Kataro sostinėje Dohoje, piktindamiesi sulaužytais Kabulo ir Vašingtono pažadais.
Talibano biuras Dohoje buvo atidarytas birželio 18 d. Agentūros AFP teigimu, po 12 metų kruvinos kovos tai tapo pirmu žingsniu galimo taikos susitarimo link.
Bet Afganistano Hamidas Karzai supyko, kai talibai biurą pavadino neoficialia savo vyriausybės, veikiančios išeivijoje, ambasada. Jis nutraukė derybas saugumo klausimais su Vašingtonu ir pagrasino boikotuoti bet kokį taikos progresą.
Tarptautinė bendruomenė siekia taikos derybų, kad islamistų pasipriešinimas baigtųsi dar iki 100 tūkst. karių išvedimo kitais metais.
H.Karzai vyriausybė taip pat spaudžiama aktyviau kovoti su korupcija, o kitais metais surengti laisvus ir skaidrius prezidento rinkimus. „Tikiuosi, kad afganistaniečių vyriausybė išgirs žinią. Ligšiolinė tvarka daugiau nebėra norma“, – Šveicarijoje kalbėjo V.Ušackas.
Balsavimo skaidrumas esąs esminis dalykas, galintis atnešti taiką. „Nereikėtų tikėtis stebuklų ir greitų pokyčių H.Karzai administracijos veiksmuose, – pripažino diplomatas. – Afganistanas yra sudėtingoje situacijoje. Realybė yra tokia, kad jis po 2014 metų išliks konflikto paveikta, trapi šalis.“
Anot jo, tarptautinei bendruomenei karas baigsis kitais metais, bet tikrosios konflikto priežastys – ekstremizmas, radikalizmas, neraštingumas ir skurdas išliks.
