Katalonijos klausimas išties nepatogus ES ir jos šalims narėms. Blokas tvirtai remia pagrindines demokratines teises: žodžio laisvę, susirinkimų laisvę, laisvą balsavimą.
Tačiau nors Bendrija yra demokratinių valstybių sąjunga, ji visų pirma yra suverenių valstybių sąjunga. ES nenori drąsinti separatistinių judėjimų, kurie gali ne tik suskaldyti bloko nares, bet ir pakenkti pačiam Bendrijai.
Tokių prieštaravimų ir tylos Briuselyje tikrai negali nepastebėti nepriklausomybės siekianti katalonų dalis: jie yra karšti ES šalininkai ir tvirtina, kad norėtų prisijungti prie šio bloko kaip nepriklausoma valstybė.
Ispanijos vidaus reikalas?
„Europos Sąjunga negali ir toliau mus ignoruoti“, – vėlų sekmadienio vakarą pareiškė Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemontas, prieš tai paskelbęs, kad 90 proc. balsavusiųjų per referendumą pasisakė už atsiskyrimą nuo Ispanijos.
Jau pirmadienį C.Puigdemontas tvirtino, kad Europos Komisija „turi pasisakyti už tarptautinį tarpininkavimą“ jo vadovaujamo regiono konflikte su Madridu.
To greičiausiai nebus. Briuselyje problemos Katalonijoje laikomos Ispanijos vidaus reikalu, į kurį nei ES institucijos, nei šalys narės neturėtų kištis.
Priežastis paprasta: balsavimą Katalonijoje Ispanijos Konstitucinis Teismas paskelbė neteisėtu, o tokiu metu, kai Europoje stiprėja nacionalistinės nuotaikos ir populizmas, Bendrija tikrai nenori kurstyti regioninio separatizmo.
Tad nenuostabu, kad Europos Komisija šią savaitę tiesiog paragino Ispanijos vyriausybę ir Kataloniją pradėti dialogą. Bet Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas pabrėžė, kad „atėjo laikas rasti kelią iš aklavietės laikantis Ispanijos konstitucinės tvarkos“.
Tokiu metu, kai Europoje stiprėja nacionalistinės nuotaikos ir populizmas, Bendrija tikrai nenori kurstyti regioninio separatizmo.
F.Timmermansas atmetė galimybę ES institucijoms tarpininkauti per krizę: „Tai yra Ispanijos vidaus reikalas, kuris turi būti sprendžiamas pagal Ispanijos konstitucinę tvarką.“
Anksčiau trečiadienį pranešimą išplatino ir Lietuvos Respublikos Seimo užsienio reikalų komitetas. Esą situacija Ispanijoje įdėmiai stebima. Be to, rašoma: „Konstitucijos ir teisės viršenybės principai yra nekvestionuojami, tačiau tai nepateisina jėgos panaudojimo.“
Pažymėtina, kad Užsienio reikalų komitetas trumpame pareiškime Katalonijos nė nemini – tik situaciją Ispanijoje.
Nenori drąsinti separatistų
Kaip ir prieš referendumą Škotijoje 2014-aisiais, kuris, beje, skirtingai nei balsavimas Katalonijoje, buvo surengtas gavus vyriausybės Londone leidimą, ES tyli.
Nenorima, kad išsijudintų flamandai Belgijoje, Lombardijos regionas Italijoje, korsikiečiai Prancūzijoje, Transilvanijos gyventojai Rumunijoje.
O kadangi iš Bendrijos traukiasi Jungtinė Karalystė, Briuselyje stengiamasi išvengti dar didesnės ekonominės ir teisinės sumaišties.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį teigė paskambinęs Ispanijos premjerui Mariano Rajoy ir išreiškęs paramą Madrido pozicijai dėl konstitucinės tvarkos laikymosi. Jis tik paragino ispaną „vengti tolesnės eskalacijos“.
Paramą Ispanijos „konstitucinei vienybei“ pareiškė ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, taip pat bendravęs su M.Rajoy.
Koks jautrus regioninio separatizmo klausimas šiandien Europoje, rodo faktas, kad net šiandien penkios iš 28 ES šalių narių nepripažįsta Kosovo nepriklausomybės. Šios valstybės – Kipras, Graikija, Rumunija, Slovakija ir, taip, Ispanija.
Europos Sąjunga taip pat nepripažįsta balsavimų dėl nepriklausomybės Irako Kurdistane ir, žinoma, 2014-ųjų farso Kryme.
Europos Sąjunga taip pat nepripažįsta balsavimų dėl nepriklausomybės Irako Kurdistane ir, žinoma, 2014-ųjų farso Kryme.
Tad reakcija tiek iš Europos Komisijos, tiek iš paskirų politinių lyderių buvo panaši: Ispanija yra suvereni šalis, referendumas buvo nelegalus, bet smurtas kelia nerimą ir abi pusės turi kalbėtis.
Nuogąstavimai dėl smurto – policininkai stumdė ir lazdomis daužė taikius civilius, kurie tiesiog atėjo balsuoti, kad ir nelegaliai – pagrįsti. Nors neramumai Katalonijoje sekmadienį toli gražu neprilygsta praeities įvykiams Bosnijoje ir Herecegovinoje ar Kosove, visa tai vis dėlto vyko ES šalyje.
Derybos jau būtinos
„Rajoy visa tai yra katastrofa viešųjų ryšių prasme“, – neabejoja Europos politikos analizės centro Briuselyje ekspertas Stevenas Blockmansas.
Jo teigimu, Ispanijos vyriausybės vadovas pats kaitina debatus dėl Katalonijos nepriklausomybės, nes nesugeba tinkamai reaguoti į situaciją. Be to, esą būtent M.Rajoy yra kaltas dėl to, kad jo kolegos Europoje nori nenori jaučia vis didesnį nerimą dėl padėties Ispanijoje.
„Ispanija turėtų pasižiūrėti į Belgiją, kuri atidavė daug galių flamandams – taip, kaip Madridas anksčiau pasielgė su baskais. Belgija išpildė flamandų troškimą turėti didesnę autonomiją ir toliau tęsia konstitucinę reformą. Nėra tokios konstitucijos, kuri būtų iškalta uoloje“, – kalbėjo S.Blockmansas.
Aišku, M.Rajoy bijosi, kad nepriklausomybė Katalonijai sukeltų domino efektą kitur Ispanijoje. Antai baskų regione ilgus dešimtmečius siautėjo ginkluota sukilėlių grupuotė ETA.
Ir nors ši organizacija galiausiai sutiko sudėti ginklus, baskai vis dėlto išsikovojo plačią autonomiją ir dabar gali kontroliuoti regiono gyventojų mokesčius. To paties reikalauja Katalonijos lyderiai, o S.Blockmansas įsitikinęs, kad toks pasiūlymas katalonams taptų pirmuoju žingsniu kelyje iš krizės.
O kadangi katalonai esą jau nelaiko Europos Komisijos galimu neutraliu tarpininku, tokį vaidmenį, anot eksperto, galėtų perimti Venecijos komisija – Europos Tarybos teisės ekspertų organas.
„Bet kokiu atveju Rajoy, Ispanijai ir Katalonijai reikia padėti išlipti iš duobės. Abi puses yra įkalinusi jų pačių logika. Rajoy turėtų atnaujinti kalbas dėl konstitucinės reformos, o katalonai neturėtų svaidytis ekstremaliais pareiškimais ir rizikuoti visišku derybų sustojimu“, – svarsto S.Blockmansas.
„Tokios taisyklės“
Europos Komisija paprastai remiasi vadinamąja Prodi doktrina (Romano Prodi yra buvęs Komisijos pirmininkas, – red.).
Bet kokia potenciali ES naujokė į bloką įsileidžiama tik vieningai pritarus visoms Bendrijos narėms.
Ji skelbia, kad nuo ES šalies atsiskyręs regionas turėtų palikti Bendriją, o į ją būtų priimtas tik tokiu atveju, jei nepriklausomybę iškovojo laikydamasis valstybės, su kuria atsisveikino, konstitucijos.
Bet kokia potenciali ES naujokė į bloką įsileidžiama tik vieningai pritarus visoms Bendrijos narėms. Tad Ispanija turėtų veto.
Aišku, Madridas nebūtų vienas. Dabartinis Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris nuolat pabrėžia, kad Briuselis turi gerbti ir gerbia Ispanijos vyriausybės bei Konstitucinio Teismo sprendimus.
Komisija jau kelis kartus skelbė, kad balsavimą už Katalonijos nepriklausomybę pripažintų tik tokiu atveju, jei referendumas neprieštarautų Ispanijos konstitucijai ir būtų teisėtas visais įmanomais atžvilgiais.
J.C.Junckeris, pavyzdžiui, sako, kad jam labai svarbios „gilios regioninės tradicijos“, bet jos esą neturėtų virsti „separatizmo ir Europos fragmentavimo įrankiais“.
Ispanijos pusėje – ir Europos Parlamentas. Jo pirmininkas Antonio Tajani – konservatorius, kaip ir M.Rajoy – dar praėjusią savaitę katalonų spaudai aiškiai pareiškė, kad Ispanijos konstitucijos ignoravimas prilygsta visos ES egzistavimo teisinio pagrindo nepaisymui: „Tokios taisyklės.“