ES viršūnių susitikimo dalyviai vienbalsiai patvirtino virtinę veiksmų, tokių kaip dalijimasis duomenimis apie oro bendrovių keleivius, griežtesnė keliautojų kontrolė pasienyje, taip pat terorizmą ir ekstremizmą propaguojančio turinio internete paieška ir šalinimas.
„Visi piliečiai turi teisę gyventi be baimės, kad ir kokios būtų jų pažiūros ar tikėjimas, – sakoma ES lyderių paskelbtame bendrame pareiškime. – Saugosime savo bendras vertybes ir visus ginsime nuo smurto, pagrįsto etniniais arba religiniais motyvais ir rasizmu.“
ES kovos su terorizmu vadovas Gilles'ir de Kerchove'as naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė, kad lyderių patvirtintos priemonės, daliai kurių dar reikės Europos Parlamento pritarimo, neabejotinai padidins europiečių saugumą.
Jos „toliau mažina mūsų silpnąsias vietas“, nurodė G.de Kerchove'as, kuris praėjusį mėnesį ES narėms pateiktoje ataskaitoje perspėjo, kad „Europa patiria precedento neturinčią įvairialypę ir didelę grėsmę“.
Kovos su terorizmu tema tapo viena iš svarbiausių ES darbotvarkėje po sausio 7–9 dienomis Paryžiuje įvykdytų teroro išpuolių prieš vieną Prancūzijos satyrinį savaitraštį, policiją ir košerinio maisto parduotuvę, nusinešusių iš viso 17 žmonių gyvybių.
Trys užpuolikai, kurie skelbėsi palaikantys ryšius su tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ grupuote Jemene ir džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“, buvo nukauti per Prancūzijos saugumo pajėgų reidus.
Pastarosios atakos padidino susirūpinimą Prancūzijoje ir kitose ES šalyse, skatindamos ieškoti veiksmingesnių priemonių kovoti su islamistais. Ypač daug problemų kelia faktas, kad kai kurie Europoje gimę musulmonai radikalizuojasi, išvyksta kautis į Siriją arba Iraką, o vėliau grįžta į savo šalis.
