Tokių šalių kaip Italija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Šveicarija požiūris agresyvūs – draudžiami masiniai susibūrimai, vykdoma tūkstančiai patikrinimų nė neatsižvelgiant į tai, ar asmenys rodo ligos simptomus.
Antai Italijoje skelbiama, kad jau ne tik šiaurėje, bet visoje šalyje bus uždarytos mokyklos ir universitetai – iki kovo vidurio. Šioje valstybėje nuo viruso mirė 79 žmonės.
Kita vertus, Vokietija, Austrija, Ispanija ir daugelis Skandinavijos valstybių pabrėžia norinčios elgtis santūriau – kad koronaviruso protrūkis ir reakcija į jį kaip tik nepadarytų didelės žalos visuomenėms ir ekonomikoms.
Tokie skirtingi požiūriai liudija, kaip sunku valdyti krizę žemyne, kur Šengeno sutartis yra nutrynusi valstybines sienas ir leidžia lengvai plisti koronavirusui. Be to, akivaizdu, kad kai kurių šalių lyderiai bijosi ne šiaip ekonomikos stabtelėjimo, o recesijos.
Ragina elgtis ramiai ir nuosaikiai
Tarkime, Vokietijos kanclerė Angela Merkel savaitgalį pareiškė, kad šioje daugiausia gyventojų Europoje turinčioje šalyje į protrūkį yra ir bus reaguojama nuosaikiai. Vokietijoje užfiksuota beveik 250 užsikrėtimo koronavirusu atvejų.
„Turime neleisti virusui pakenkti ekonomikos augimui, kuris ką tik pasirodė horizonte“, – pridūrė šalies, kurioje toliau vyksta masiniai renginiai, pavyzdžiui, futbolo rungtynės, ekonomikos ministras Peteris Altmaieris.
Su A.Merkel sutinka ir Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas – abiejų jų manymu, nereikia uždarinėti sienų ar imtis bet kokių kitų veiksmų, kurie galėtų pakenkti tiekimo grandinėms ir apskritai verslui.
Ir nors Italija, kur infekcijų Europoje daugiausia, jau paskelbė apie priemones, kurių imsis norėdami sušvelninti ekonominį krizės poveikį šiauriniams šalies regionams, kur ir kilęs protrūkis, pareigūnai Berlyne ir Vienoje tokio fiskalinio stimulo imtis nežada.
Ispanijoje vis dar suplanuotos demonstracijos per Tarptautinę moters dieną kovo 8-ąją.
Ilgą laiką didelių suvaržymų dėl koronaviruso plitimo neskelbė ir Ispanija, kur suskaičiuota mažiausiai 150 infekcijų.
Tiesa, mirus pirmajam žmogui jau skelbiama, kad bent jau sporto renginiai, kuriuose dalyvauja atltetai iš Šiaurės Italijos, turės vykti už uždarų durų ir be žiūrovų. Be to, nebus rengiami medikų kongresai.
Vis dėlto Ispanija ir toliau tikina esanti viruso „izoliavimo“ stadijoje. Tai reiškia, kad nerekomenduojama atšaukti viešų renginių – pavyzdžiui, vis dar suplanuotos demonstracijos per Tarptautinę moters dieną kovo 8-ąją.
„Žmonės ir taip miršta“
Bene daugiausia ginčų dėl to, kokių priemonių reikėtų imtis, – Vokietijoje. Šioje valstybėje daug apžvalgininkų atkreipia dėmesį, kad dėl fakto, jog koronavirusas naujas, daugelis šalių ir taip improvizuoja.
Visgi Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) neseniai pažėrė liaupsių drakoniškoms priemonėms, kurių ėmėsi Kinija. Vyriausybė Pekine kilus protrūkiui izoliavo ištisus regionus ir milijonus žmonių.
Ką šalims, į kurias yra atkeliavęs naujasis koronavirusas, rekomenduoja pati PSO? Pirmiausia – paskelbti aukščiausią bendrosios sveikatos parengties lygį ir ryžtis tikrinti visus asmenis, rodančius atipiškus plaučių uždegimo simptomus.
Vokietija, Austrija ir kitos šalys PSO rekomendacijų nesilaiko: dideli vieši renginiai toliau vyksta, neuždaromos mokyklos, darželiai.
80 proc. užsikrėtusiųjų naujuoju koronavirusu patiria tik nedidelius nepatogumus, tačiau kitiems gali kilti nemenkų sunkumų kvėpuojant, sutrikti organų veikla.
Tačiau Vokietija, Austrija ir kitos šalys PSO rekomendacijų nesilaiko: dideli vieši renginiai toliau vyksta, neuždaromos mokyklos, darželiai.
Vokietijoje tik selektyviai tikrinami žmonės, rodantys ligos simptomus ir grįžę iš pavojingiausių regionų, Kinijos ar Šiaurės Italijos. Be to, atliekami testai asmenims, kurie turėjo kontaktą su infekuotais asmenimis.
Aišku, tokia sąlyginė ramybė nebūtinai sustabdo paniką. Pirmadienį Vokietijos vyriausybės serveriai, kuriuose skelbiama informacija apie koronavirusą, „užlūžo“ – kaip ir telefono linijos.
Skundžiasi ir šalies medikai, esą negaunantys pakankamai informacijos ir materialinės paramos iš sveikatos apsaugos sistemos institucijų.
Pareigūnai Vokietijoje kritiką atmeta. Vienas vyriausybės atstovas tiesiai pareiškė: „Negalime elgtis taip, kaip pasielgė Kinija. Prasidėtų panika, lėkimai į prekybos centrus ir bankus. Visa tai neigiamai paveiktų ekonomiką.“
O Berlyno ligoninės „Charite“ virusologijos departamento vadovas Christianas Drostenas apskritai pareiškė „Žmonės ir taip miršta. Vokietijoje – 850 tūkst. per metus.“
Tiesa, Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas trečiadienį paskelbė, kad koronaviruso protrūkis jau virto „pasauline pandemija“ – esą padėtis „sparčiai kinta“. PSO dar nėra pripažinusi koronaviruso išplitimo pandemija.
Kitur skelbiami veiksmų planai
Gi Italija dar sausio 31 dieną paskelbė nepaprastą padėtį, tuo pačiu uždrausdama visus tiesioginius skrydžius iš Kinijos ir į ją – vienintelė visoje ES.
Tokios priemonės nepadėjo apsisaugoti – Italija netrukus virto pagrindiniu koronaviruso krizės epicentru Europoje. Čia virusu užsikrėtė pustrečio tūkstančio žmonių, o 79 mirė.
Šalies šiaurėje izoliuoti keli miesteliai, patikrinta jau daugiau nei 20 tūkst. žmonių, dažnai nerodančių jokių simptomų. Vėliau imta tikrinti tik akivaizdžiai pasiligojusius asmenis.
Jungtinėje Karalystėje yra ir juokaujančių, kad panika plinta 10 tūkstančių kartų greičiau nei koronavirusas.
Šveicarija – visai šalia, tad čia irgi imamasi griežtų priemonių. Šalyje uždrausti visi renginiai, kuriuose dalyvauja daugiau nei 1 tūkst. žmonių – pavyzdžiui, futbolo rungtynės ar politinės demonstracijos. Bernas svarsto ir fiskalinio stimulo galimybę.
Panašių priemonių imtasi Prancūzijoje, kur užsikrėtimo koronavirusu atvejų yra maždaug tiek pat, kiek ir Vokietijoje. Čia uždrausti dideli renginiai, rekomenduojama nespausti kitiems rankoms ir nesibučiuoti į skruostus.
Jungtinė Karalystė irgi susirūpinusi, nors čia yra ir juokaujančių, kad panika plinta 10 tūkstančių kartų greičiau nei koronavirusas. Čia patvirtintos 53 infekcijos, patikrinta 14 tūkst. žmonių.
Vyriausybė antradienį paskelbė Koronaviruso planą, kurį įgyvendinti reikėtų konstatavus epidemiją. Pavyzdžiui, būtų uždarytos mokyklos, atšaukti vieni renginiai.
Negana to, kadangi beveik neabejotinai reikėtų daugiau medicinos profesionalų, o jų trūksta, dalį gydytojų būtų bandoma prisišaukti iš pensijos. „The Guardian“ taip pat skelbė, kad krizės atveju įmanomas kai kurių policijos tyrimų dėl nužudymų sustabdymas.
-
Virusas siurbia pinigus ir kursto nacionalizmą: įkalinti namuose neperka, negamina ir keiksnoja Kiniją
-
Italijos pavyzdys įrodo, kaip greitai gali kilti panika dėl naujojo koronaviruso
-
Koronavirusas pasiekė Lenkiją ir Vengriją, Honkonge patvirtintas šuns užsikrėtimas
-
Dėl koronaviruso sumažėjo lankytojų restoranuose
