Europos Tarybai priklauso 47 Europos šalys. Ši tarptautinė organizacija prižiūri 1949-ųjų Europos Žmogaus teisių konvencijos įgyvendinimą ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) veiklą.
2017-ųjų birželį Rusija nustojo mokėti privalomuosius mokėjimus ET: pareiškė, kad to nedarys tol, kol Rusijos delegacijai nebus sugrąžinta balsavimo teisė ET Generalinėje Asamblėjoje.
Po dviejų metų nemokėjimo šalies narystė gali būti suspenduota, ji galiausiai gali būti pašalinta iš ET. Tiesa, Rusija jau įspėjo, kad ketina pasitraukti pati.
„Europos Taryba yra vienintelė vieta, kurioje Rusija su Europa yra susieta teisiškai įpareigojančiu būdu. Matysime kitokią Rusiją. Europoje matysime naują ją dalijančią liniją“, – apie balsavimo teisės Maskvai grąžinimą kalbėjo Th.Jaglandas.
„Neturėtumėme nuvertinti neigiamų pasekmių, ypač dėl to, kad vyksta ir „Brexit“. Turėtumėme du procesus, kurie galėtų supurtyti Europą“, – sakė Th.Jaglandas.
„The Financial Times“ rašo, kad toks Th.Jaglando pareiškimas supykdys Kijevą. Jis priešinasi Maskvos balsavimo teisės atkūrimui – laiko tai nepagrįsta nuolaida Rusijai, kuri 2014 metais okupavo Ukrainos Krymo pusiasalį ir remia separatistus Rytų Ukrainoje.
Nuolatinis Ukrainos atstovas ET Dmytro Kuleba sakė nesitikintis, kad Rusijos narystė bus suspenduota, tačiau norėtų, kad Rusija būtų priversta laikytis įsipareigojimų ir pareigų.
„Naratyvas, kad prarasime Rusiją, jei neprisitaikysime prie jos reikalavimų, yra manipuliatyvus ir skirtas sukelti baimę asamblėjos nariams siekiant jas pastumti Rusijai palankių sprendimų priėmimo link“, – sakė D.Kuleba.
Iš Rusijos balsavimo teisė buvo atimta po to, kai ji 2014 metais pažeidė Ukrainos suverenumą ir nuo to laiko į ET nebesiuntė atstovų delegacijos. 2017-ųjų birželį Maskva nutraukė mokėjimus, sudarančius apie 7 proc. Tarybos biudžeto.
Taryba, Konvencija ir Teismas yra esminiai Europos demokratinės tvarkos ramsčiai. Vis dėlto, šiemet antrąją kadenciją baigiantis Th.Janglandas nerimauja, kad Rusijos, kaip pusiau atsiskyrusios, statusas pakenks Tarybos veiklai ir jos lyderių legitimumui.
Pasak Th.Janglando, jei Rusija pasitrauks iš organzicijos, pralaimės 140 mln. šios šalies piliečių, nes jie nebegalės kreiptis į EŽTT, siekdami apginti žmogaus teises, gauti kompensacijas ir priversti Rusijos vyriausybę pakeisti ginčytinus įstatymus bei procedūras.
Rusijos klausimai sudaro maždaug trečdalį ET darbo krūvio.
Buvęs Norvegijos premjeras Th.Janglandas sakė jaučiąs stiprų solidarumą Ukrainai, tačiau jis svarstė, ar Ukrainai bus geriau, jei Rusija pasitrauks.
„Smerkiame Krymo aneksiją. Tačiau (šio klausimo) išsprendimas priklauso ne nuo mūsų, o nuo kitų tarptautinių organizacijų. Turime mandatą reikalauti žmogaus teisių apsaugos. Rusijos piliečiai egzistuoja. Jie yra ten nepriklausomai nuo to, kas vyksta Kryme“, – teigė jis.
Rusijos parlamentas priėmė įstatymą, leidžiantį vietos teismams nepaisyti EŽTT nuosprendžių. Tačiau kol kas tai nebuvo įgyvendinta.
Th.Jaglandas sako sutinkąs, kad Kremlius greičiausiai negrąžins Krymo, neišves pajėgų ir nenutrauks paramos separatistams Rytų Ukrainoje.Tačiau galėtų sutikti sugrįžti į Asamblėją, mokėti mokesčius ir suteikti ET žmogaus teisių komisarei Dunjai Mijatovič galimybę laisvai veikti Rusijoje.
Th.Jaglandas kaip teigiamą ženklą įvardijo Rusijos pritarimą leisti D.Mijatovič praeitą savaitę apsilankyti Maskvoje vykdant faktų nustatymo misiją.
