Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Europos vyriausybės nenori ilgo karantino ir recesijos, bet plano kol kas neturi

Europos valstybių užsidarymas dėl koronaviruso grėsmės gali skaudžiai atsiliepti ekonomikai. Prancūzijos prezidentas jau paskelbė, kad nebus įmanoma namuose likti ilgą laiką, nes be veikiančios ekonomikos šalyje gyventi neįmanoma. Vis dėlto, mokslininkai prognozuoja, kad sugrįžus į įprastą gyvenimo ritmą, užsikrėtimų koronavirusu atvejų skaičius vėl išaugs.
Karantinas Šiaurės Prancūzijoje
Karantinas Šiaurės Prancūzijoje / „Scanpix“/„SIPA“ nuotr.

Pasaulio valstybėms skelbiant karantinus ir siūlant kelių milijardų eurų vertės pagalbą verslams, vyriausybės žino, kad tai – tik trumpalaikės priemonės. Nacionaliniai lyderiai viena akimi žiūri į kalendorių ir bando apskaičiuoti, kada reikės pasakyti žmonėms, jog metas grįžti prie darbų. Net jei dėl to vėl padaugės užsikrėtimų ir mirčių, rašo „Politico“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas aiškiausiai pasisakė apie tokį iššūkį kaip saviizoliacijos ir socialinio atstumo bei veikiančios ekonomikos suderinimą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

„Neįmanoma gyventi – net saviizoliacijoje – ir gydyti žmonių, jei netęsime ekonominės veiklos, kuri, paprastai tariant, leidžia mums gyventi šioje šalyje“, – kalbėjo jis.

E.Macronas taip pat yra vienas garsiausių balsų, įspėjusių, kad vakcina greitu metu nebus išrasta – greičiausiai iki 2021 metų pabaigos. Žinutė – aiški: ligi tol žmonėms nebus įmanoma likti namuose.

„Politico“ rašo, kad, viena vertus, socialinio atstumo palaikymas gali sumažinti užsikrėtimų ir mirčių skaičių, tačiau gili ekonominė depresija sumažins biudžeto pajamas, kuriomis apmokamos sveikatos apsaugos ir kitos paslaugos.

Šalys, kuriose nešalinamos atliekos, sutrikęs vandens ir elektros tiekimas, gali pasirodyti esančios tokios pat pavojingos kaip ir virusas. Tačiau problema ta, kad vos atrakinus miestus, užsikrėtimų ir mirčių skaičius vėl išaugs.

„Labai sunku balansuoti, – sakė Mujtaba Rahmanas iš politinės rizikos konsultacijų firmos „EurasiaGroup“. – Neaišku, ar kuri nors vyriausybė turi patikimą išėjimo strategiją.“

Karantinas infekcijos nesunaikins

Praeitą savaitę E.Macronas tapo pirmuoju ES lyderiu, pripažinusiu, kad niekas nežino, „kiek ilgai turėsime riboti socialinius kontaktus“.

Mokslininkai tikina, kad ekstremalios socialinio atstumo priemonės, kokių imtasi Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir kitose ES šalyse, nepanaikins pandemijos, o tiesiog ją pristabdys, taip siekiant užkirsti kelią didžiuliam ligoninių apkrovimui.

VIDEO: Faktai ir mitai apie koronavirusą: kas padeda apsisaugoti ir kas nėra veiksminga?

Tokios nuomonės laikosi ir vokiečių virusologas Christianas Drostenas, patarinėjantis šalies vyriausybei dėl covid-19 suvaldymo.

„Kaip gydytojas, turintis išsilavinimą užkrečiamųjų ligų epidemiologijoje, galiu pasakyti tą patį, ką sako visi mano kolegos: atgijus viešajam gyvenimui, išaugs ir užsikrėtimų skaičius“, – sakė jis.

Ekspertai sutaria, kad vakcina bus sukurta tik po metų ar net po 18 mėnesių. „Politico“ rašo, kad išlaikyti socialinį atstumą tokį laiką būtų neįmanoma ir greičiausiai tai baigtųsi globalia ekonomine depresija.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) prognozuoja, kad pasaulio ekonomikos augimas 2020 metais sulėtės iki 2,4 proc., nors pernai buvo prognozuojamas 2,9 proc. augimas. Jei JAV ir Europoje koronaviruso protrūkis tęsis ilgiau ir bus intensyvesnis, augimas galėtų nukristi iki 1,5 proc.

M.Rahmanas: „Politikos formuotojai aktyviai uždarinėja didžiąsias ekonomikas. Todėl recesijos mastas euro zonoje galėtų būti 10 proc. BVP arba daugiau.“

Miunchene įsikūrusio ekonominių tyrimų centro „Ifo Institute“ skaičiavimais, ekonominiai nuostoliai Vokietijoje galėtų siekti 7,2 proc. BVP, jei ekonomikos sutrikdymas užsitęs du mėnesius. Jei tai užsitęs tris mėnesius, nuostoliai galėtų siekti 20,6 proc. BVP.

„Politikos formuotojai aktyviai uždarinėja didžiąsias ekonomikas. Todėl recesijos mastas euro zonoje galėtų būti 10 proc. BVP arba daugiau“, – „Politico“ sakė M.Rahmanas.

Kinija, pasirinkusi radikaliausias viruso suvaldymo formas, ateinančiais mėnesiais prioritetu laikys ekonominį augimą.

„Šiuo metu Kinijoje verslai grįžta į darbą. Matėme, kad karantino priemonės sukėlė tiek daug ekonominio skausmo, kad jie turėjo jas atšaukti“, – sakė Ch.Drostenas.

Jis prognozavo, kad užsikrėtimų skaičius Kinijoje ateinančiais mėnesiais vėl smarkiai išaugs, tačiau režimas tikruosius skaičius bandys nuslėpti.

Kas toliau?

Šalyse, kuriose visuotiniai karantinai tik prasideda, į klausimą „kas toliau?“ bandoma atsakyti pamažu. Pavyzdžiui, Prancūzija siunčia dviprasmišką žinutę. Nors vyriausybė įsakė likti namuose, tuo pat metu ragina sugrįžti į darbus ir siūlo verslams vienkartinę 1 000 eurų išmoką tiems darbuotojams, kurie tai padarys. Išmoka nebus apmokestinama.

Labiausiai pandemijos paveiktoje Italijoje gamyba visiškai nesustojo. Po spontaniškų streikų gamyklose ir laivų statyklose, kuriuos rengė užsikrėsti bijantys darbininkai, profesinės sąjungos susiderėjo dėl saugumo protokolo darbuotojams.

Nuo pirmadienio Italijoje įsigalėjo dekretas sustabdyti visą nebūtiną ekonominę veiklą, siekiant kovoti su virusu. Profesinės sąjungos į tai reagavo grasindamos streiku, nes leidžiamų veiklų sąraše atsidūrė traktorių ar tabako produktų gaminimas. Pasak profesinių sąjungų, tokia veikla neturėtų laikoma būtina.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel taip pat kalbėjo apie bandymą laimėti laiko, o ne konkrečius ekonominius planus.

„Politico“ rašo, kad be ekonominio nuosmukio ir susitaikymo su dideliu mirčių skaičiumi gali būti trečia išeitis.

VIDEO: Karantine uždaryti italai nepraranda optimizmo – renkasi balkonuose ir dainuoja

Jei testavimas artimiausiais mėnesiais taps plačiau prieinamas, vyriausybės gali nustatyti, kad didelei daliai užsikrėtusiųjų nepasireiškia jokie simptomai. Tuomet būtų galima pradėti naikinti socialinio atstumo priemones.

Londono imperatoriškojo koledžo tyrime siūlomas dar vienas būdas: dvejus metus pakaitomis taikyti karantino ir atpalaidavimo laikotarpius. Pavyzdžiui, vyriausybės galėtų atpalaiduoti socialinės distancijos priemones vienam mėnesiui kas tris mėnesius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos