„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Europos žiniasklaida ragina ES kovoti su dezinformacija internete

Transliuotojai, leidėjai ir žurnalistai pirmadienį paragino Europos Komisiją imtis „daug stipresnių priemonių“ kovojant su dezinformacija tokiose interneto platformose kaip „Google“ ir „Facebook“.
„Google“ logotipas
„Google“ logotipas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Bendra deklaracija, kurią pasirašė Europos žurnalistų federacija, Europos leidėjų taryba ir Europos komercinės televizijos asociacija (ACT), paskelbta Briuseliui trečiadienį pristačius naujas priemones kovai su dezinformacija, susijusia su COVID-19 pandemija.

Signatarai teigia esą „sunerimę dėl pandemijos metu suintensyvėjusios dezinformacijos internetu“, dariusios „niokojamą poveikį pastangoms visuomenės sveikatos srityje“.

Pasak jo, Europos „gerosios patirties kodeksas“, kurį 2018 metais pasirašė interneto platformos, „pasirodė esąs nepakankamas, kad būtų galima imtis veiksmų prieš internete skleidžiamos dezinformacijos šaltinius ir platintojus“.

„Būtina skubiai imtis veiksmingų priemonių, kurios leistų geriau įvertinti ir sėkmingai išspręsti problemą“, – rašo deklaracijos autoriai. Jie pabrėžė, kad Europa pernelyg priklauso nuo „sisteminių veikėjų geros valios“.

Tarp siūlomų priemonių nurodomas „reikšmingas“ sankcijų režimas, turintis suteikti praktikos kodekso pasirašiusioms bendrovėms paskatą imtis veiksmų.

Šios priemonės turėtų būti taikomos tokiu būdu, kuris „skatina, o ne baudžia žiniasklaidą“, ir turėtų „garantuoti žurnalistikos laisvę, pagrindines teisės ir redakcijų laisvę“.

Galiausiai jie prašo, kad dialogas su interneto platformomis būtų vedamas „struktūriškiau“ ir kad „tam tikras skaičius komisarų“ tiesiogiai bendrautų su platformomis.

Praėjusią savaitę ES paragino interneto milžines intensyviau kovoti su pandemijos sukelta „didžiule dezinformacijos banga“, ragindama kas mėnesį skelbti ataskaitą apie padarytus veiksmus.

Už vertybes ir skaidrumą atsakinga Europos Komisijos vicepirmininkė Vera Jourova patikslino, kad šios ataskaitos turės būti susijusios su dezinformacijos pobūdžiu, konkretaus tinklo didžiu, jo geopolitine kilme ir tiksline auditorija.

Nors toks požiūris grindžiamas platformų gera valia, eurokomisarė, pabrėžė, kad juo turėtų būti sudomintos pačios platformos, jeigu nori įgyti vartotojų „pasitikėjimą“.

Pandemija jau paskatino Briuselį paprašyti platformų teikti informaciją iš tokių sveikatos apsaugos institucijų kaip Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir neplatinti suklastotų vaistų reklamos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs