Prancūzija yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, naudojančių šautuvus, vadinamus prancūzišku akronimu LBD, kurie šaudo 40 mm guminėmis kulkomis. Šios kulkos laikomos neletaliomis.
Prancūzų pareigūnai „turėtų sustabdyti LBD naudojimą per operacijas, kuriomis siekiama palaikyti viešąją tvarką“, pareiškime nurodė Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič.
Ji taip pat paragino vyriausybę greitu laiku persvarstyti taisykles dėl vadinamųjų tarpinių ginklų naudojimo riaušėms kontroliuoti, kad būtų užtikrinta pagarba pagrindinei teisėsaugos užduočiai ginti „piliečius ir jų žmogaus teises“.
Pranešimai apie guminių kulkų nulemtus sužeidimus „kelia klausimų dėl šių metodų, naudojamų operacijose viešajai tvarkai palaikyti, suderinamumo su derama pagarba šioms teisėms“, sakė D.Mijatovič.
Policija plačiai naudojo gumines kulkas per savaitinius, nuo lapkričio rengiamus „geltonųjų liemenių“ protestus Paryžiuje ir kituose šalies miestuose. Šie protestai dažnai virsdavo vandalizmu ir susirėmimais su policija.
Kritikai sako, kad guminės kulkos sunkiai sužeidė dešimtis protestuotojų, iš kurių keli dalinai apako.
D.Mijatovič savo rekomendacijas pateikė sausio mėnesį apsilankiusi Paryžiuje įvertinti policijos jėgos naudojimo, kuris, pasak daugelio „geltonųjų liemenių“ protestuotojų, išprovokavo vienas smurtingiausių demonstrantų reakcijų.
Prancūzų pareigūnai atmeta šiuos pareiškimus ir sako, kad guminių kulkų ir kurtinamųjų granatų reikia tramdant smurtaujančius asmenis, kurie įsimaišo tarp „geltonųjų liemenių“ aktyvistų.
Prancūzijos aukščiausios instancijos administracinis teismas šį mėnesį taip pat nusprendė, kad riaušių kontrolei skirtų šautuvų naudojimas yra pateisinamas atsižvelgiant į nuolatinę smurto grėsmę.
Šeštadienį maždaug 47 tūkst. demonstrantų visoje Prancūzijoje vėl protestavo prieš prezidentą Emmanuelį Macroną, kaltinamą verslui palankia politika ignoruojant kasdienius žmonių vargus kaimuose ir mažuose miesteliuose.
Tulūzoje šalies pietuose 14 sužeistų protestuotojų, įskaitant asmenis su žandikaulio lūžiu ir neatitaisomai sužalota akimi, pirmadienį pateikė skundus dėl policijos veiksmų, nurodydami „beprecedentes policijos ir teismų represijas“, spaudos konferencijoje paskelbė advokatė Claire Dujardin.
„Ypač tinkami“
Prancūzijos vyriausybė ginčijo Europos Tarybos išvadas ir sakė, kad minimi šautuvai yra reikalingi slopinant besikartojančias kai kurių protestuotojų atakas prieš policijos pareigūnus, žurnalistus ir kitus asmenis.
„Kadangi neįmanoma užkirsti kelio tokiems incidentams per būsimas demonstracijas, reikia galimybės naudoti šiuos ginklus, kurie yra ypač tinkami tokių tipų situacijose“, – sakoma vyriausybės pareiškime.
Prancūziją sukrėtė degančių automobilių ir apiplėštų kompanijų vaizdai per pirmuosius protestus, kai tūkstančiai riaušininkų Paryžiuje dalyvaudavo gatvių mūšiuose su policija.
Nors smurto sumažėjo, pavienių susirėmimų vis dar kyla. Pavyzdžiui, sausio mėnesį buvo nufilmuota, kaip vienas buvęs boksininkas talžo du policininkus.
Prancūzų parlamentarai dabar stumia įstatymo projektą, pagal kurį policija galėtų uždrausti žinomiems arba įtariamiems chuliganams dalyvauti demonstracijose. Be to, pagal šį pasiūlymą būtų padidinti policijos įgaliojimai be išankstinio teismo nurodymo apieškoti potencialius demonstrantus ieškant ginklų.
Šiuo įstatymu, kurio laukiama kovą, demonstrantams taip pat būtų draudžiama dengti veidus siekiant išvengti atpažinimo.
Savo ataskaitoje D.Mijatovič perspėjo vyriausybę, kad tokios priemonės „prilygsta rimtam trukdymui naudotis judėjimo laisve ir susirinkimų bei raiškos laisvėmis“.
