Žydų agentūros paskelbti skaičiai iš pirmo žvilgsnio atrodo įrodantys, jog žydai išgirdo premjero Benjamino Netanyahu raginimus imigruoti į Izraelį po to, kai žydai tapo teroro aktų aukomis Prancūzijoje, Belgijoje, Danijoje, o antisemitinių incidentų skaičius auga.
Tačiau „Haaretz“ pažymi, kad pagrindinė imigracijos priežastis – ne islamistų teroro pavojus, o Rusijos agresija.
Žydų imigracija iš šalies, kurioje yra didžiausia jų bendruomenė Europoje, pakito labai nedaug, nors jie tarsi turėjo labiausiai sureaguoti į islamistų keliamą pavojų.
Per pirmuosius tris šių metų mėnesius iš Prancūzijos į Izraelį išvyko 1 413 žydų, praėjusiais metais tuo pačiu metu – 1 271. Tai vargiai galima pavadinti antplūdžiu, o 11 proc. padidėjimas – įprastas augimas, kuris stebimas jau ketverius metus. Žydų agentūra šį padidėjimą aiškina stagnuojančia ekonomika ir didesniais mokesčiais, kai prezidentu tapo socialistas François Hollande'as.
Kitas imigrantų iš kitos didelės bendruomenės Europoje skaičius buvo žymiai didesnis – iš Didžiosios Britanijos į Izraelį emigravo 43 procentais daugiau žydų. Tačiau realūs skaičiai statistiškai yra mažai reikšmingi – per tris mėnesius buvo tik 166 imigrantai.
Didžioji dalis iš 6 499 imigrantų, kurie nuo sausio iki kovo atvyko į Izraelį, buvo iš dviejų valstybių, kur žydai niekada nebuvo musulmonų taikiniais. Daugiausiai – 1 971 imigrantas – atvyko iš Ukrainos. Tai – daugiau nei tris kartus daugiau nei 2014 m. pirmąjį ketvirtį.
Rusijos žydų emigracija į Izraelį padidėjo beveik 50 proc. – nuo 1 016 iki 1 515.
Dauguma šių žydų – pabėgėliai nuo karo, kurį vykdo prorusiški separatistai, remiami reguliariosios Rusijos kariuomenės. Dėl karo Ukrainoje kilo ir finansų krizė, kuri taip pat paskatino emigruoti.
Rusijos ekonomiką nustekeno smukusios naftos kainos ir ekonominės sankcijos už Krymo aneksiją ir karą Ukrainoje. Rusijos žydų emigracija į Izraelį padidėjo beveik 50 proc. – nuo 1 016 iki 1 515. Tuo tarpu iš JAV, kur gyvena daugiausiai žydų, į Izraelį išvyko tik 478 – 7 procentais mažiau nei 2014-aisiais.
„Haaretz“ pažymi, kad visgi tik trijų mėnesių statistika yra nepakankama, kad būtų galima daryti toli siekiančias išvadas. Be to, dažnai vakariečiams, kurie apsisprendžia emigruoti, dar prireikia mėnesių – o gal ir metų – įgyvendinti savo planus. Galiausiai, pirmasis metų ketvirtis yra prastas rodiklis – emigracija iš Vakarų valstybių dažnai yra intensyvesnė vasaros mėnesiais.
