Europos žydų kongresas: Lenkijoje antisemitizmas tampa norma

Europos žydų kongresas (EJC) ketvirtadienį išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl Lenkijoje padažnėjusių antisemitinių išpuolių po dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) atėjimo į valdžią.
Antisemitizmas plinta Europoje
Europos žydų kongresas: Lenkijoje antisemitizmas tampa norma / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

„Pastaruoju metu Lenkijoje pastebimas aiškus antisemitizmo, rasizmo ir ksenofobijos normalizavimas; tikimės, kad Lenkijos vyriausybė sustabdys šią neapykantą ir veiks prieš ją jėga“, – pranešime sakė EJC prezidentas Moshe Kantoras.

EJC išreiškė susirūpinimą dėl dažniau sutinkamų „fašistinių šūkių“ bei nerimą keliančių pasisakymų socialiniuose tinkluose ir nacionalistinės Lenkijos kraštutinių dešiniųjų partijos ONR (Nacionalistų radikalų stovykla) vėliavų demonstravimo per valstybines šventes.

Tokie incidentai „atrodo sutampantys su Lenkijos vyriausybės nutrauktu bendravimu su oficialiais žydų bendruomenės atstovais“, – teigė M.Kantoras.

Pasak EJC, nė vienas Lenkijos ministras jau beveik metus nesusitiko su šalies žydų bendruomenių sąjungos, turinčios apie 10 tūkst. narių, lyderiais.

Pasak EJC, nė vienas Lenkijos ministras jau beveik metus nesusitiko su šalies žydų bendruomenių sąjungos, turinčios apie 10 tūkst. narių, lyderiais.

Kažkada Lenkijoje gyveno didžiausia žydų bendruomenė Europoje – apie 3 mln. žmonių. 1939-aisiais žydai sudarė dešimtadalį Lenkijos gyventojų.

Tačiau tik 300 tūkst. jų išgyveno Antrąjį pasaulinį karą, kai nacistinė Vokietija okupavo Lenkiją ir įkūrė jos teritorijoje Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklų kompleksą.

Anksčiau šiemet Varšuvos universiteto Išankstinio nusistatymo tyrimų centras nustatė, kad 2014–2016 metais padidėjo tolerancija kalboms, kurstančioms neapykantą žydams, palyginus su padėtimi ankstesniais metais. Tokios tendencijos ypač pastebimos tarp jaunų lenkų, besinaudojančių internetu.

Šį sausį paskelbtame tyrime sakoma, kad 2016 metais 37 proc. apklaustųjų išreiškė neigiamą požiūrį į žydus, o 2014-aisiais tokių žmonių buvo 32 proc.

56 proc. respondentų teigė, kad nepriimtų į savo šeimą žydo, 10 procentinių punktų daugiau nei 2014 metais.

Apie trečdalį apklaustųjų sakė, kad jie nenorėtų gyventi žydų kaimynystėje, o 2014-aisiais tokios pozicijos laikėsi 27 proc. respondentų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų