„Vidurinė Azija ir Europa suartėja ir tampa vis labiau susijusios“, – sakė Ch. Michelis per spaudos konferenciją su Kazachstano prezidentu Kassymu-Jomartu Tokayevu šios šalies sostinėje Astanoje.
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas pavadino Kazachstaną „svarbiu partneriu“ ir išreiškė viltį „plėtoti bendradarbiavimą“.
Ch. Michelio vizitas surengtas praėjus aštuoniems mėnesiams po Maskvos įsiveržimo į Ukrainą, privertusio Rusijos kaimynes iš buvusios Sovietų Sąjungos sunerimti ir pakursčiusio Kremliaus konfrontaciją su Vakarais.
„Čia lankausi sudėtingu metu tiek Europai, tiek ir platesniam regionui“, – sakė Ch. Michelis ir pasmerkė Maskvos „agresijos karą“.
10 val. Grinvičo (13 val. Lietuvos) laiku jis turėjo susitikti su visų penkių Vidurinės Azijos šalių – Kazachstano, Kirgizijos, Uzbekistano, Tadžikijos ir Turkmėnistano – vadovais.
Tai pirmasis ES ir Vidurinės Azijos aukščiausio lygio susitikimas. Ch.Michelis pavadino jį „daug daugiau nei vien politiniu dialogu tarp dviejų regionų“.
„Tai reikšmingas mūsų sustiprinto bendradarbiavimo simbolis“, – teigė jis.
Kazachstanas prieš dvi savaites Astanoje surengė kelis kitus viršūnių susitikimus; juose dalyvavo Rusija, taip pat Kinija ir Turkija, irgi siekiančios stiprinti savo įtaką regione.
Vidurinės Azijos šalys, tradicinės Maskvos sąjungininkės, laikosi labai atsargios pozicijos Kremliaus agresijos Ukrainoje atžvilgiu – nei ją smerkia, nei atvirai remia.
K.-J.Tokayevas birželį netgi viešai apsižodžiavo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, atsisakęs pripažinti Ukrainos separatistines „respublikas“, kurias vėliau Maskva paskelbė aneksavusi.
Kazachstanas, kuriame gausu naudingųjų iškasenų, yra labai svarbus didžiuliam Kinijos projektui „Juostos ir kelio iniciatyva“ (angl. Belt and Road Initiative, BRI).
Turkija taip pat labiau domisi šiuo regionu, pabrėždama savo etnolingvistines ir religines sąsajas su Vidurine Azija.
