Kai kurie lyderiai sakė, kad Lenkija ir Vengrija, atrodo, tęsia kovą, kuri prasidėjo prieš daugelį metų, kai 2015 metais į Europą atvyko daugiau kaip 1 mln. migrantų, daugiausia pabėgėlių, bėgančių iš Sirijos, ir sukėlė vieną didžiausių bloko krizių. Kiti teigė, kad šioms dviem šalims tiesiog negalima leisti pažeisti ES taisyklių.
„Man susidarė toks įspūdis, kad yra daug kartėlio dėl 2015 metų debatų dėl migracijos, – žurnalistams ES būstinėje Briuselyje sakė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas. – Jei jūs tiesiog sakote viskam „ne“, o visi kiti bando ieškoti kompromiso, tai nelabai pasiteisina.“
-
ES dar kartą mėgina įveikti ilgus metus trunkančią krizę dėl migrantų
-
ES pasiekė preliminarų susitarimą dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo
-
Prezidentas pabrėžia būtinybę suteikti ES šalims įrankius kovai su nelegalia migracija
-
Vokietija švelnina imigracijos taisykles kvalifikuotiems darbuotojams
-
Apeliacinis teismas: JK planas siųsti prieglobsčio prašytojus į Ruandą yra neteisėtas
Birželio pradžioje bloko šalys susitarė dėl ilgai atidėliotos prieglobsčio suteikimo taisyklių peržiūros. Susitarimu siekiama prieglobsčio suteikimo naštą paskirstyti tarp visų ES šalių, o atsisakiusias priimti migrantus valstybes įpareigoti skirti lėšų juos priimančiosioms.
Tačiau Lenkija ir Vengrija šiems planams griežtai prieštarauja.
Nors balsuojant už reformas jų pozicija palaikymo nesulaukė, ketvirtadienį prasidėjusiame susitikime abiejų šalių vadovai atsisakė paremti bet kokį galutinį pareiškimą migracijos klausimu.
Slovėnijos ministras pirmininkas Robertas Golobas patvirtino, kad EVT pirmininkas Charles'is Michelis tikriausiai paskelbs atskirą pirmininko pareiškimą, kuriam nereikia šalių narių pritarimo.
Lenkija nori, kad ES lyderiai įtrauktų nuostatą, jog sprendimai tokiu jautriu klausimu priimami bendru sutarimu, vienbalsiai, sakoma tekste, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.
Ji taip pat pageidauja formuluotės, kad migracijos politika turėtų būti grindžiama suverenia valstybių narių teise.
Varšuva ir Budapeštas reikalavo, kad į visas išvadas būtų įtraukta nuostata, jog prieglobsčio taisyklėms pritaria visos ES valstybės narės. Kiti bloko lyderiai šį prašymą atmetė.
Pirmąją susitikimo dieną, kuri užsitęsė iki penktadienio nakties, nepavykus pasiekti jokio susitarimo, vadovai nusprendė dar kartą aptarti šį klausimą antrąją ir paskutinę susibūrimo dieną.
„Tikimės, kad ši naktis bus geras patarėjas“, – sakė Belgijos ministras pirmininkas Alexander'as De Croo.
„Žinome apie lenkų ir vengrų susierzinimą. Tai leidžiama“, – anksti penktadienį žurnalistams teigė Nyderlandų premjeras Markas Rutte. Tačiau jis tvirtino, kad susitarimo neatsisakoma.
„Europos Vadovų Taryboje dėl šio migracijos susitarimo vyksta didelė kova. Briuselis siekia, kad būtų priimtas migracijai palankus tekstas, o Lenkijos ir Vengrijos duetas kartu kovoja ir priešinasi“, – tviteryje rašė Balazsas Orbanas, Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui artimas veikėjas, bet ne jo giminaitis.
Europos diplomatai užsiminė, kad Lenkiją įtikinti bus sunkiau nei Vengriją.
„Vengrija gali tai paleisti, tai pūtimasis, šiek tiek teatro. Su lenkais susitarti sunkiau“, – laikydamasis anonimiškumo sąlygos sakė vienas diplomatas.
Valdžioje esantys Lenkijos dešinieji dėl pabėgėlių priėmimo nori surengti nacionalinį referendumą.
Nors šioje šalyje šiuo metu gyvena daugiau kaip milijonas nuo karo pabėgusių ukrainiečių, Varšuva jau seniai priešinasi bet kokiam į Graikiją ar Italiją atvykusių migrantų – dažniausiai iš Afrikos, Azijos ir Artimųjų Rytų – perkėlimui.
