EŽTT nurodo, kad byla prieš Šveicariją grindžiama pagyvenusių žmonių asociacijos, pasivadinusios „Klimato senjorų klubu“ ir besirūpinančios visuotinio atšilimo poveikiu jų gyvenimo sąlygoms bei sveikatai, skundu.
Jame Šveicarijos valdžios institucijos kaltinamos įvairiais su klimato kaita susijusiais pažeidimais, kaip teigiama, prieštaraujančiais vyriausybės įsipareigojimui saugoti gyvybę ir šalies gyventojų namus bei šeimas.
Šios asociacijos, kurią remia aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace“ Šveicarijos skyrius, narių amžiaus vidurkis – 73 metai.
Manoma, kad į posėdį Strasbūre atvyks apie 50 iš 2 000 jos narių.
„Karštis žudo“
Šveicarijos vyriausybei atstovaujantis Alainas Chablais teismui pareiškė, kad nėra pagrindo teigti ar manyti, jog šalis nieko nedaro.
Tačiau ieškovų advokatė Jessica Simor teigė, kad jos klientai jau kenčia nuo klimato kaitos pasekmių, o Šveicarija nepakankamai stengiasi jas stabdyti.
Ji pridūrė, kad temperatūra šioje Alpių valstybėje kyla dukart greičiau nei vidutiniškai pasaulyje.
„Karštis žudo... didindamas inkstų veiklos sutrikimų, astmos priepuolių, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų riziką... ir sukelia ypač ūmius simptomus vyresnio amžiaus žmonėms, ypač vyresnio amžiaus moterims“, – nurodė J.Simor.
Ieškinį Prancūzijai iškėlė buvęs šiaurinio Diunkerko miesto priemiesčio Grand Sinto meras Damienas Careme'as, kuris taip pat įrodinėja, kad centrinė vyriausybė nesilaikė įsipareigojimo užtikrinti gyvybės apsaugą, nes nesiėmė pakankamų priemonių užkirsti kelią klimato kaitai.
Dar būdamas meru jis ne tik savo miesto, bet ir savo vardu kreipėsi į Prancūzijos teismus, sakydamas, jog dėl klimato kaitos didėja jo namų užliejimo pavojus.
2021-aisiais Prancūzijos aukščiausiasis administracinis teismas priėmė miestui palankų sprendimą prieš centrinę valdžią, tačiau atmetė D.Careme'o iškeltą individualią bylą, dėl kurios jis paskui kreipėsi į EŽTT.
„Ant kortos pastatyta labai daug“, – teigė buvusi Prancūzijos ekologijos ministrė ir viena iš D.Careme' o advokačių šioje byloje Corinne Lepage.
„Jei Europos teismas pripažins, kad nepakankamai kovojant su klimato kaita pažeidžiamos asmenų teisės į gyvybę ir normalų šeimyninį gyvenimą, tai taps precedentu visose Tarybos valstybėse narėse ir galbūt visame pasaulyje“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.
EŽTT, kurį sudaro 46 Europos Tarybai priklausančios valstybės, prieš posėdžius paskelbtame pareiškime pripažino, kad Europos žmogaus teisių konvencijoje, kuria jis turi remtis priimdamas sprendimus, iš tikrųjų nėra įtraukta teisė į sveiką aplinką.
Vis dėlto sprendimas imtis šių bylų nagrinėjimo grindžiamas tuo, kad dėl žalos gamtai arba aplinkoje kylančios rizikos gali kilti pavojus Konvencijoje numatytoms teisėms.
