Pastaruoju metu abiejų šalių santykiai yra pašliję, o gruodį Japonija pavadino Kiniją „didžiausiu šalies strateginiu iššūkiu“ ir pranešė keičianti saugumo sistemą, įskaitant papildomas išlaidas gynybai.
„Susiduriame su sudėtingiausia ir kebliausia saugumo situacija nuo karo laikų, todėl, mano nuomone, pirmenybė turi būti teikiama aktyviai diplomatijai su Kinija“, – interviu užsienio žiniasklaidai, įskaitant naujienų agentūrą AFP, teigė F.Kishida.
Jis pridūrė, kad Japonija nori „konstruktyvių ir stabilių santykių su Kinija, o tam reikia abiejų šalių pastangų“.
„Ir toliau raginsime Kiniją elgtis atsakingai“, – pridūrė jis.
Japonija yra šių metų Didžiojo septyneto (G-7) susitikimų šeimininkė. G-7 šalių užsienio reikalų ministrai šią savaitę išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos, pareikšdami jai perspėjimus dėl virtinės klausimų – nuo pretenzijų į aplinkines jūras iki Taivano.
Be to, ministrai perspėjo Pekiną dėl jo militaristinės veiklos Pietų Kinijos jūroje ir išsakė savo susirūpinimą dėl vis sparčiau plečiamo branduolinio arsenalo.
Į šį pareiškimą piktai sureagavo Pekinas ir apkaltino grupę tuo, ką pavadino piktybišku Kinijos šmeižimu ir juodinimu.
Kinijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad kreipėsi į Japoniją dėl šio pareiškimo, kurį pavadino „kupinu arogancijos, išankstinio nusistatymo ir grėsmingų ketinimų“.
Regione įtampą pakurstė keli įvykiai, įskaitant Kinijos karines pratybas, kurios buvo surengtos reaguojant į JAV Atstovų Rūmų pirmininko Kevino McCarthy balandžio 5 dienos susitikimą su Taivano prezidente Tsai Ing-wen.
Nors Taivanas jau daugiau kaip 70 metų valdomas savarankiškai, Kinija jį laiko savo teritorijos dalimi ir yra pažadėjusi vieną dieną jį susigrąžinti, prireikus – jėga.
Raginimas elgtis atsakingai
F.Kishida nurodė, kad „taikos ir stabilumo palaikymas Taivano sąsiauryje“ yra svarbus ne tik Japonijai, bet ir tarptautinės bendruomenės stabilumui, tačiau nepanoro detalizuoti, kaip Japonija reaguotų į Pekino invaziją.
„Tikimės, kad klausimai dėl Taivano bus išspręsti taikiu dialogu“, – teigė premjeras.
Pernai F. Kishida susitiko su Kinijos vadovu Xi Jinpingu Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo kuluaruose, o šį mėnesį Japonijos užsienio reikalų ministras lankėsi Pekine – tai buvo pirmoji tokia kelionė nuo 2019-ųjų gruodžio.
Jis atvyko netrukus po to, kai Tokijas kartu su Vašingtonu paskelbė apie puslaidininkių įrangos eksporto kontrolę. Pekinas mano, kad šis sprendimas yra nukreiptas prieš jį, o Kinijos institucijos sulaikė japonų verslininką dėl įtarimų šnipinėjimu.
F.Kishida paragino Kiniją užtikrinti teisminio proceso skaidrumą ir sugrąžinti namo sulaikytus Japonijos piliečius.
Jis pareiškė, kad Kinija turi dėti daugiau pastangų, kad užtikrintų skaidrią, nuspėjamą ir sąžiningą verslo aplinką.
„Reikėtų ne tik užtikrinti Japonijos piliečių saugumą, bet ir teisėtą Japonijos įmonių veiklą“, – nurodė ministras pirmininkas.
Kinija ir Japonija yra antra ir trečia pagal dydį ekonomikos, o Pekinas yra didžiausias Tokijo prekybos partneris.
F.Kishida taip pat įspėjo, kad tarptautinei bendruomenei yra itin svarbus JAV ir Kinijos santykių stabilumas.
Jis pabrėžė, kad Tokijas ragina Pekiną „vykdyti savo, kaip tarptautinės bendruomenės vienos iš didžiųjų galių, atsakomybę“.