„ES valstybių narių diskusija (dėl virtinės gynybos projektų plėtojimo) tęsiasi“, – spaudos konferencijoje sakė F.Mogherini.
Pasak jos, dalyvauja ir ES valstybės, ir Europos Komisija.
„PESCO projektai nepakeičia ir nekeičia tų projektų, kurie jau įgyvendinami. Tai papildomas instrumentas, skirtas stiprinti bendradarbiavimą tarp ES valstybių narių“, – pabrėžė bloko užsienio politikos vadovė.
Anksčiau Pentagonas perspėjo Europos Sąjungą, kad jos užmojai savarankiški plėtoti gynybos projektus, vykdomus neatsižvelgiant į trečiųjų šalių, įskaitant JAV, interesus, gali sukelti politinių ir prekybos padarinių.
Ši JAV reakcija buvo paskelbta praėjus nedaug laiko po Europos Parlamento balandžio 18-ąją suteikto preliminaraus leidimo įkurti Europos gynybos fondą, kuriam 2021–2027 metų laikotarpiu turėtų būti skirta 13 mlrd. eurų. Be to, Vašingtonas pasisako prieš PESCO, pagal kurį 25 ES narės pradėjo vystyti 34 ginkluotės vystymo projektus.
F.Mogherini sakė, kad ES rengia „aiškų ir nuodugnų atsakymą“ į JAV reiškiamą susirūpinimą, ir tvirtino, kad ES liks atvira Amerikos gynybos pramonės gamintojams.
„Iš tikrųjų ES šiuo metu daug atviresnė nei JAV pirkimų rinka (yra atvira) Europos Sąjungos kompanijoms ir įrangai“, – žurnalistams sakė ji.
„ES nėra „pirk europietišką (prekę)" įstatymo, ir maždaug 81 proc. tarptautinių kontraktų Europoje šiandien atitenka JAV firmoms“, – pažymėjo F.Mogherini.
„Strateginė autonomija“
ES šalys PESCO iniciatyvą įkūrė 2017 metų pabaigoje, mėgindama užtikrinti didesnį konsensusą tariantis dėl gynybos išlaidų, kurstančių didelius nesutarimus.
Šioje programoje dalyvaujančios šalys bendradarbiauja projektuose, kurių tikslas – kurti naują karinę techniką, tokią kaip naikintuvai ir bepilotės skraidyklės, taip pat pagalbines sistemas, kaip antai karinės ligoninės ir mokymo centrai.
JAV laiškas atspindi aštrius nesutarimus pačioje Bendrijoje, kokios taisyklės turėtų būti taikomos prie projektų norinčioms prisidėti ES nepriklausančioms šalims sąjungininkėms, tokioms kaip Jungtinės Valstijos ir Norvegija – arba Didžioji Britanija, kai ji išstos iš bloko.
Prancūzijos vadovaujama grupė nori nustatyti griežtas taisykles ir argumentuoja, kad tokiu būdu siekiama gerinti bendradarbiavimą Europoje bei užtikrinti „strateginę autonomiją“, užbaigiant istorinę priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų teikiamų saugumo garantijų Senajam žemynui.
Kita grupė, vadovaujama Nyderlandų ir Švedijos, pasisako už įtraukesnį požiūrį ir aiškina, kad Europa neturėtų nusigręžti nuo daug patirties gynybos srityje sukaupusių ilgamečių sąjungininkų, įskaitant JAV.
Vašingtonas aiškina, kad pernelyg sugriežtinus taisykles ir neleidžiant dalyvauti trečiosioms šalims daugiau lėšų bus iššvaistoma ir taps sunkiau užtikrinti Europos ir JAV karinių sistemų sąveiką NATO pagrindu.
Nevienareikšmiai vertinimai
Europos gynybos pareigūnai sako, kad jų planai Vašingtone suprantami ne visiškai aiškiai. Pasak jų, glaudus bendradarbiavimas su NATO išliktų bet kokiu atveju, siekiant, kad Europos projektai atitiktų Aljanso prioritetus.
Jie pažymi, kad EDF lėšos – 13 mlrd. per septynerius metus – vystant gynybos sistemas yra nereikšminga suma.
Tačiau kai kurie iš dalies linkę pritarti JAV nerimui dėl PESCO. Vienos ES narės vyriausybės pareigūnas sakė, kad Europa neturėtų laikytis „visiškai atvirų durų“ politikos, bet perspėjo per daug jų neužverti.
„Esama nesutarimų su kai kuriomis kitomis Sąjungos šalimis arba PESCO dalyvėmis, tokiomis kaip Prancūzija ar Ispanija, iš tikrųjų norinčiomis pakabinti ant šių durų dešimt spynų ir neleisti niekam ateiti“, – nurodė jis.
