Pirmadienį nuo pat ryto Lenkijos sienos link iš Baltarusijos ėmė judėti mažiausiai tūkstantis migrantų, kurie siekė kirsti Lenkijos sieną ir, kaip patys teigė paviešintuose vaizdo įrašuose, keliauti toliau į Vokietiją.
Tačiau kirsti sienos jiems nepavyko, nors migrantai bandė karpyti ir kitaip griauti pasienyje su Baltarusija lenkų pastatytą spygliuotą tvorą. Migrantų veiksmus stebėjo už jų nugarų stovėję ginkluoti baltarusių pareigūnai.
-
Lenkija: situacija pasienyje kontroliuojama, migrantai stato palapines, aidėjo šūviai
-
NATO: Baltarusijos taktinis migrantų naudojimas – „nepriimtinas“
-
Teisininkas Dainius Žalimas: nepaprastoji padėtis pasienio zonoje de facto jau yra
-
Varėnos ir Lazdijų merai apie nepaprastosios padėties įvedimą: svarbu apsaugoti sieną
-
Rusija sureagavo į migrantų krizę Lenkijos pasienyje: prisiminkite, ką patys darėte
-
Seimo pirmininkė: nepaprastosios padėties įvedimas pasienyje būtų logiškas žingsnis
Vakarop migrantai įkūrė improvizuotą palapinių miestelių čia pat – Lenkijos pasienyje – kur, greičiausiai, bandys praleisti naktį.
F.Viačorka: to reikėjo tikėtis, nes Lukašenka norėjo išprovokuoti konfliktą pasienyje.
Europos Sąjunga neišgirdo
Pasak Baltarusijos opozicijos lyderės S.Cichanouskajos patarėjo F.Viačorkos, už Lenkijos ir Lietuvos pasienyje susidariusią padėtį iš dalies atsakinga Europos Sąjunga, kuri nesiryžo imtis veiksmų dėl Aliaksandro Lukašenkos sukeltos migrantų krizės, kai to nuolat prašė Lenkija ir Lietuva.
„Tai buvo nuspėjama, to reikėjo tikėtis, nes Lukašenka norėjo išprovokuoti konfliktą pasienyje. Taip jis siekia nukreipti dėmesį nuo krizės ir teroro, kuriuos jis surengė šalies viduje. Kita vertus, jis nori kiek įmanoma labiau paspausti ir atsikeršyti Lietuvai, Lenkijai už tai, kad šios valstybės remia Baltarusijos demokratinį judėjimą.
Matome, kad jis eina va bank, rinkdamasis tam bet kokias priemones. Tai veiksmai žmogaus, kuris bando bet kokia kaina išsilaikyti valdžioje“, – kalbėjo F.Viačorka.
Pasak jo, Lietuva ir Lenkija darė viską, kad Europos Sąjunga jas išgirstų, tačiau laiku to pasiekti nepavyko.
„Jūsų ministrai be paliovos perspėjo apie padėties rimtumą, tačiau Bendrijoje jų nesiklausė. Dabar mes raškome to neryžtingumo ir neveiksnumo vaisius. Kiek mėnesių tęsiasi migrantų krizė, o ES nesiėmė veiksmų. Savaime suprantama, kad Lukašenka pasijuto esąs nebaudžiamas“, – tvirtino opozicijos lyderės patarėjas.
Padėtis tik blogės
Migrantų srautai į Lenkiją, Lietuvą, o taip pat Latviją prasidėjo dar šių metų pavasarį. Paskutinė iš trijų valstybių A.Lukašenkos bandomą daryti spaudimą pajuto Lenkija. Čia migrantų ypač padaugėjo vasaros pabaigoje, o rekordiniu tapo spalio mėnuo, kai į šalį neteisėtai patekti bandė daugiau nei 17 tūkst. asmenų.
F.Viačorka: Lietuvai, Lenkijai ir visai Europos Sąjungai reikia apsibrėžti, ką bandome išspręsti – problemos pasekmes ar priežastis.
F.Viačorka mano, kad padėtis artimiausiu metu gali tik blogėti, nes skrydžių iš Artimųjų ir Vidurio Rytų valstybių į Minską tik daugėja.
„Dabar patvirtinta daugiau nei 40 skrydžių, tačiau jų gali būti iki 55 per savaitę. Jie bus vykdomi ne tik į Minską, bet ir regioninius oro uostus, iš kur vėliau migrantai bus vežami pasienio link. Savaime suprantama, kad tai vykdoma tikslingai.
Skrydžių skaičius tiesiogiai susijęs su noru eskaluoti padėtį. Lietuvai, Lenkijai ir visai Europos Sąjungai reikia apsibrėžti, ką bandome išspręsti – problemos pasekmes ar priežastis. Pirminė šios krizės priežastis aiški. Tai yra Lukašenka, kuris žengia per toli“, – sakė F.Viačorka.
Vakarų valstybės įsitikinusios – A.Lukašenka negalėtų imtis tokių veiksmų ir bandyti „užtvindyti migrantais Europos valstybes“, jei ne Rusijos parama.
F.Viačorka mano, kad Baltarusijos diktatorius tokiam žingsniui galėtų ryžtis ir be Kremliaus pritarimo, tačiau „Maskvos tylėjimas dėl susidariusios padėtis atriša Lukašenkai rankas“.
