„Vokietijos pozicija prieš kasetinių šaudmenų naudojimą yra kaip niekada pagrįsta. Tačiau dabartinėje situacijoje mes negalime kliudyti Jungtinėms Valstijoms“, – sakė prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris, duodamas interviu Vokietijos transliuotojui ZDF.
Jei Ukraina nebeturės priemonių apsiginti arba jei karą palaikantys asmenys atsitrauks, „tai bus Ukrainos pabaiga“, sakė prezidentas, kurio vaidmuo yra faktiškai reprezentacinis.
Penktadienį Jungtinės Valstijos paskelbė apie naują karinę pagalbą, skirtą Ukrainos kariuomenei priešintis Rusijos invazijai, į kurią įeina ir kasetiniai šaudmenys, taip peržengdamos naują Kyjivui tiekiamos ginkluotės ribą.
Vašingtono pranešimas sulaukė griežtos nevyriausybinių organizacijų kritikos ir sukėlė nerimą keliose Europos šalyse.
Šie labai prieštaringai vertinami ginklai gali paskleisti iki kelių šimtų mažų sprogstamųjų užtaisų, dėl kurių gali nukentėti daug civilių gyventojų.
Jie uždrausti daugelyje šalių, ypač Europoje, kurios yra pasirašiusios 2008 metų Oslo konvenciją, kurios narėmis nėra nei Jungtinės Valstijos, nei Ukraina.
F. W. Steinmeieris priminė, kad, būdamas užsienio reikalų ministru, pasirašė konvenciją savo šalies vardu, ir pridūrė, kad Vokietija ir toliau turi „palaikyti šio karo aukas“.
Penktadienį Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai sakė, kad, jų nuomone, JAV sprendimas siųsti kasetinius šaudmenis nebuvo priimtas lengvabūdiškai, ir atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija jau naudojo tokius ginklus Ukrainos teritorijoje.
Prancūzija ir Jungtinė Karalystė išreiškė nepritarimą ginklo panaudojimui, nors teigė suprantanti Jungtinių Valstijų sprendimą padėti Ukrainai.
