Nacistinės Vokietijos pajėgos Vilnių užėmė 1941 metų birželio 24 dieną ir ten išbuvo iki 1944-ųjų liepos 13-osios, kai į miestą įžengė sovietų pajėgos. Būtent tada nugriaudėjo pirmasis saliutas Vilniaus užėmimo proga.
Sovietų Sąjunga, o dabar – Rusija, Vilniaus ir kitų regiono miestų užėmimą traukiantis naciams laiko išvadavimu.
Ir, taip, istoriniai dokumentai rodo, kad naciai iš Lietuvos planavo ištremti net daugiau gyventojų nei sovietai, be to, Baltijos šalyse buvo masiškai žudomi žydai.
Tačiau sovietų atėjimas, lygiai taip pat kaip nacių 1941-aisiais, Baltijos šalims reiškė okupaciją – tikrai ne išvadavimą – ir valstybių resovietizavimą. Nepriklausomybę Lietuva, Latvija ir Estija atkūrė tik žlungant Sovietų Sąjungai.
Anot istoriko, naujojo Lietuvos istorijos instituto vadovo, profesoriaus Alvydo Nikžentaičio, Rusija jau senokai stengiasi įtvirtinti versiją, esą Raudonoji armija išgelbėjo rytinę Europos dalį nuo nacizmo. Jo tai nestebina.
Kova dėl praeities vertinimo
„Dabartinėje Rusijos istorijos politikoje pats svarbiausias objektas yra pergalė Didžiajame tėvynės kare. Tad sprendimas švęsti fejerverkais ir išplaukia iš vieno pagrindinių Rusijos istorinių mitų“, – 15min teigė A.Nikžentaitis.
Maskva tokiais ėjimais nepralošia. Pergalė prieš nacistinę Vokietiją Europai buvo be galo svarbi, o prie jos bene daugiausiai prisidėjo būtent sovietai, tad atsisakymas švęsti Rytų Europos miestų „išvadavimus“ neįvertinant konteksto gali skambėti absurdiškai.
Lietuvos diplomatai 15min yra teigę, kad Vilniui dažnai nelengva įtikinti aplinkinių šalių – tiesa, ne Baltijos valstybių – sostines suprasti, kodėl lietuviai, latviai ir estai renkasi kalbėti ne apie išvadavimą nuo nacių, o apie antrąją sovietinę okupaciją.
Alvydas Nikžentaitis: „Rusija prieš mūsų regioną vykdo tam tikrą informacinį karą, kurios epicentre atsidūrę praeities vertinimai.“
Ypač esą muistosi buvusių Varšuvos pakto narių pareigūnai – tarkime, Čekija, Vengrija, Lenkija buvo užvaldytos Maskvai ištikimų komunistų, tačiau, skirtingai nei Baltijos šalys, išlaikė valstybingumą.
„Rusija bando įtvirtinti savo istorijos suvokimo versiją – kad sovietai laimėjo karą. Dabar susiformavęs savotiškas mitų pliuralizmas, nes Vidurio ir Rytų Europoje teigiama, kad išvadavimo nebuvo, o vieną okupaciją pakeitė kita.
Teigiama, kad mūsų regiono šalims tikrasis išvadavimas įvyko ir Antrasis pasaulinis karas baigėsi, kai žlugo komunizmas“, – aiškino A.Nikžentaitis.
Istorikas pabrėžia, kad Rusija „prieš mūsų regioną vykdo tam tikrą informacinį karą, kurios epicentre atsidūrę praeities vertinimai“.
Kas yra valstybė?
Estija į žinią apie būsimus fejerverkus – iš viso tokių iškilmių numatoma net 17 – Maskvoje reagavo iš karto. Tačiau, kaip pastebėjo A.Nikžentaitis, pridėjo abejotinų aiškinimų.
„Estijos Respublikai Antrasis pasaulinis karas reiškė ir nacių, ir sovietų okupaciją. Nepriimtina švęsti Talino reokupaciją saliutais“, – pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.
Skelbiama, kad U.Reinsalu, priminęs, kad lyg tyčia sueina 80 metų Molotovo-Ribbentropo paktui, jau išsikvietė Rusijos ambasadorių ant kilimėlio.
U.Reinsalu taip pat paskelbė, jog išvadavimu sovietų pajėgų šturmo negalima vadinti todėl, kad naciai jau buvo pasitraukę iš Talino, o čia vyriausybinius pastatus trumpam užėmė konstitucinė Estijos vyriausybė, kurią esą nuvertė naciai.
Taip ir buvo. 1944 metų rugsėjo 18 dieną, prie Talino jau artėjant Raudonajai armijai Estijos Respublikos nacionalinio komiteto suformuota laikinoji vyriausybė paskelbė atkurianti šalies nepriklausomybę.
Virš Talino suplevėsavo Estijos trispalvė, estai mieste susigrūmė su nacių kariais, o šie netrukus pasitraukė iš miesto. Vis dėlto po kelių dienų, rugsėjo 22-ąją, Taliną užėmė sovietai iš Leningrado fronto, neleidę nė pagalvoti Estijai apie nepriklausomybę.
1944 metų rugsėjo 18 dieną, prie Talino jau artėjant Raudonajai armijai Estijos Respublikos nacionalinio komiteto suformuota laikinoji vyriausybė paskelbė atkurianti šalies nepriklausomybę.
A.Nikžentaitis tokių argumentų rimtais nelaiko, nors, pavyzdžiui, Lietuvoje situacija buvo kitokia nei Estijoje. Vilniuje vyko įnirtingi mūšiai tarp nacių ir sovietų, ir režimas pasikeitė staigiai – be to, į kautynes buvo įsivėlusi ir lenkų Armija Krajova.
„Šiuo atveju estai užsiima tokia pat propagandai, kaip ir rusai. Kas yra valstybė? Tai ne tik vėliavos iškėlimas virš kažkokio bokšto ar namo, tai – veikianti vyriausybė, kuri kontroliuoja valstybinę sieną. Tai yra klasikinis valstybės apibrėžimas.
Nebūčiau linkęs sekti estų pavyzdžiu. Tai irgi yra informacinis karas. Karo metais miestai dažnai eidavo iš vienų rankų į kitas – platesnių išvadų daryti nereiktų“, – 15min kalbėjo A.Nikžentaitis.
