Į šį skandalą įvelti keturi žemynai: Šiaurės Amerika, Europa, Azija ir Afrika. Jame dalyvauja dvi iš trijų galingiausių valstybių (JAV ir Rusija), o trečia (Kinija) gali būti įtraukta į jį netiesiogiai. Jame dalyvauja viena iš politine, diplomatine ir ekonomine prasme sparčiai kylančių šalių (Kataras), tačiau, kaip rašoma leidinyje, svarbiausia yra tai, kokias pasekmes turės šie įvykiai.
Trečiasis pasaulinis karas nebūtinai turi būti ginkluotas konfliktas. Jis paliečia didžiulius interesus įvairiose sferose, mat FIFA įgijo globalios politinės struktūros požymius: ji kuria tautas, kurių nėra, baudžia šalis, kurios futbolo prasme nepripažįsta kitų valstybių, palaiko judėjimus, kovojančius už autonomiją ir nepriklausomybę.
Kaip rašoma publikacijoje, tik sąmokslo teorijų kūrėjai gali patikėti idėja, kad tyrimo dėl FIFA tikslas yra amerikiečių siekis sužlugdyti Rusijoje turintį vykti Pasaulio futbolo čempionatą. Dabar jau akivaizdu, kad prieš Seppą Blatterį ir FIFA nebuvo regztas joks sąmokslas, užtat čia yra interesų konfliktų, neapykantos ir varžymosi dėl valdžios ir įtakos. Jau dabar ryškėja ir tai, kad FIFA tyrimas persikelia į rimtesnį politinį lygmenį, kad jį ketinta aptarti G7 susitikime, o Anglija pasiruošusi surengti Pasaulio futbolo čempionatą, jei jis nebus rengiamas Katare.
Šis skandalas sukūrė situaciją, kai visi kovoja prieš visus, o šis karas į paviršių ištraukė daug to, kas su futbolu neturi nieko bendro.
Ir čia vėl iškyla Rusijos vaidmuo. Iki neseno laiko Kataras buvo laikomas Londono sąjungininku. Ar pastarieji anglų atstovų pareiškimai liudija apie įvykusias permainas? Britų analitikų nuomone – taip.
Be to, kalbant apie Katarą visuomet reikia turėti galvoje ir Rusiją. Anglija manė, kad teisių surengti čempionatą Rusijai suteikimas buvo ne tik klaida, bet ir neleistinas poelgis. Tas pats liečia ir JAV, kurios mano, kad futbolas yra vienas iš klausimų, kurie turi būti sprendžiami formuojant santykius su Rusija.
Akivaizdu, kad stebime sąjungas ir santykių nutraukimus: Europa ir JAV prieš Rusiją ir Aziją, tačiau šiame politiniame-diplomatiniame kare, susijusiame su futbolu, pernelyg daug painiavos.
Azijoje Kataras turi daug priešų (dėl Kataro išreiškiamos paramos „Musulmonų brolijai“ ir jo pozicijos Libijos atžvilgiu). Nereikia užmiršti ir Kinijos, kuri daug investuoja į futbolą ir norėtų kaip galima greičiau surengti pas save Pasaulio futbolo čempionatą: daug kas mano, kad tai įvyks 2026 metais. Pekinas palaiko santykius su Vašingtonu ir Maskva, tačiau šie santykiai toli gražu nėra paprasti, ir neaišku, kaip jie vystysis. Šis skandalas sukūrė situaciją, kai visi kovoja prieš visus, o šis karas į paviršių ištraukė daug to, kas su futbolu neturi nieko bendro.
Prisidengiant ne tokiais svarbiais dalykais kaip užsienio politika, galima paslėpti tai, ko daryti ir kalbėti užsienio politikoje negalima. Ir kur kas lengviau grįžti atgal.
