Antradienį naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi Jungtinių Valstijų pareigūnų pateiktomis palydovinėmis nuotraukomis, pranešė, kad aplink ginčijamas Spratlio salas jūroje atsirado naujų sausumos darinių. Tame rajone ne vienus metus buvo stebimas dirbantis Kinijos laivas su hidrauliniu ekskavatoriumi.
„Esame rimtai susirūpinę, kadangi tokia veikla prieštarauja Elgesio Pietų Kinijos jūroje deklaracijoje įtvirtintam įsipareigojimui laikytis santūriai ir 2016 metų Arbitražo sprendimui“, – vėlai antradienį reaguodama į pranešimą pareiškė Filipinų užsienio reikalų ministerija.
Ji pridūrė, kad kitų agentūrų buvo paprašyta ištirti šį pranešimą, kurį Kinijos ambasada Maniloje pavadino „melagiena“.
Pekinas reiškia pretenzijas į beveik visą išteklių turtingą Pietų Kinijos jūrą, kuria kasmet vyksta trilijonų eurų vertės prekyba. Filipinai, Vietnamas, Malaizija, Brunėjus ir Taivanas reiškia pretenzijas į Pietų Kinijos jūros dalis – taip pat kai kur persidengiančias.
Kinija ignoruoja Hagoje įsikūrusio Nuolatinio arbitražo teismo sprendimą, kad jos istorinės pretenzijos yra nepagrįstos.
Filipinų ministerijos pareiškimas paskelbtas praėjus vos savaitei po to, kai Manila išreiškė diplomatinį protestą Pekinui dėl lapkritį įvykusio incidento, kai Kinijos pakrančių apsaugos laivas, kaip teigiama, jėga atėmė Filipinų karinio laivo paimtą kinų raketos nuolaužą.
Kinijos ambasada Maniloje paneigė, kad buvo panaudota jėga, ir tvirtino, kad perdavimas įvyko po „draugiškos konsultacijos“.
Praėjusią savaitę filipininiečių Gynybos ministerija taip pat išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl pranešimų apie Kinijos laivų telkimąsi prie Irokėzo rifo ir Sabinos seklumos, kuriuos Filipinai laiko savo teritorija.
„[Prezidento Ferdinando Marcoso] nurodymas departamentui yra aiškus – mes neatiduosime nė vieno kvadratinio centimetro Filipinų teritorijos“, – po incidento sakė gynybos sekretoriaus pareigas einantis Jose Faustino.
F.Marcosas tvirtino, kad neleis Kinijai paminti Filipinų jūrinių teisių, priešingai nei jo pirmtakas Rodrigo Duterte, kuris nebuvo linkęs kritikuoti šios supervalstybės.
Šią savaitę JAV valstybės departamento atstovas spaudai išreiškė paramą Filipinams dėl abiejų incidentų ir paragino Kiniją „gerbti tarptautinę teisę“.
Antradienį Kinijos ambasada atsakė kaltinimais Vašingtonui, kad šis ginčas naudojamas „neramumams kelti“. Ji pripažino „nesutarimus“ su Manila, bet tiesiogiai neužsiminė apie įtariamus laivų telkimosi incidentus.
Nors kitos šalys, pretenduojančios į šią jūrą, taip pat vykdo veiklą ginčijamų vandenų dalyse, Kinija yra agresyviausia – militarizuoja salas, įrengdama pakilimo ir nusileidimo takus, uostus ir radiolokatorių sistemas.
