Tačiau aktyvistai tvirtina, kad žmonės vis dar žudomi neteisėtai.
2016 metais buvusio prezidento Rodrigo Duterte pradėtame kare su narkotikais žuvo tūkstančiai žmonių, o tai išprovokavo pasmerkimą ir paskatino surengti tarptautinį tyrimą dėl įtariamų žmogaus teisių pažeidimų.
Į valdžią atėjus F.Marcosui, buvusio šalies diktatoriaus sūnui ir bendravardžiui, kruvini susidorojimai tęsėsi, nors jis ir ragino daugiau dėmesio skirti prevencijai ir gydymui.
Remiantis Filipinų universiteto remiamo tyrimų projekto „Dahas“, kuris skaičiuoja su narkotikais susijusias žmogžudystes, duomenimis, nuo 2022 metų birželio, kai F.Marcosas pradėjo eiti pareigas, užregistruota daugiau kaip 350 tokių nužudymų.
„Kampanija prieš neteisėtus narkotikus tęsiasi, tačiau ji įgavo naują veidą“, – sakė F.Marcosas savo antrajame metiniame kreipimesi į įstatymų leidėjus, diplomatus ir teisėjus.
„Dabar ji skirta bendruomeniniam gydymui, reabilitacijai, švietimui ir reintegracijai, kad būtų pažabota paveiktų piliečių priklausomybė nuo narkotikų“, – teigė jis.
F.Marcosas sakė, kad vyriausybė taip pat nenuilstamai tęs kovą su narkotikų sindikatais ir susidoros su nesąžiningais teisėsaugos pareigūnais, įsitraukusiais į prekybą narkotikais.
„Priimsiu jų atsistatydinimo pareiškimus“, – teigė jis ir sulaukė plojimų.
Sausį buvo paprašyta atsistatydinti beveik tūkstančio aukšto rango policijos darbuotojų, nes vyriausybė siekė išvalyti korupcijos apraizgytas pajėgas nuo pareigūnų, susijusių su narkotikais.
Neaišku, kiek atsistatydinimo pareiškimų jau priimta.
Žmogaus teisių aktyvistai išreiškė pasipiktinimą F.Marcoso kalba, pasakyta praėjus kelioms dienoms po jo pareiškimo, kad Filipinai nebendraus su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu po to, kai Hagoje įsikūręs tribunolas atmetė Manilos prašymą nutraukti karo su narkotikais tyrimą.
„Tariamai naujas jo kovos su narkotikais kampanijos veidas – tai tik senų nusibodusių viešųjų ryšių frazių kartojimas, kurios tiesiog nieko nereiškia, turint omenyje, kad kovos su narkotikais karo su narkotikais metu vis dar vykdomos neteisminės žmogžudystės ir jo nesidomėjimas ir net panieka teisingumui aukų atžvilgiu“, – teigė Cristina Palabay iš žmogaus teisių aljanso „Karapatan“.
„Patenkinamas pažymys“
Keli tūkstančiai protestuotojų likus kelioms valandoms iki F.Marcoso kalbos taikiai žygiavo pagrindiniu Manilos prospektu, reikalaudami didesnio darbo užmokesčio, daugiau darbo vietų ir žmogaus teisių apsaugos.
Riaušių policija nesikišo, kai eitynių dalyviai vėliau padegė didelį dviveidį F.Marcoso, kurį jie kaltino tuo, kad šis vykdė mirtinai pavojingą kovos su narkotikais politiką ir tuo pat metu ragino siekti nacionalinės vienybės, atvaizdą.
71 minutę trukusioje kalboje F.Marcosas taip pat pabrėžė praėjusių metų vyriausybės pastangas didinti žemės ūkio našumą, gerinti švietimą ir kurti infrastruktūrą.
Jis taip pat siekė užsitikrinti Kongreso paramą savo teisėkūros darbotvarkei, įskaitant kariuomenės ir uniformuoto personalo pensijų sistemos reformą, kad ji taptų tvaresnė, ir amnestijos suteikimą pasidavusiems sukilėliams.
Po neramių R.Duterte valdymo metų, kai žiaurus karas prieš narkotikus suteršė šalies įvaizdį, diplomatiniai santykiai su Vakarais buvo įtempti, o ekonominis augimas smuko per COVID-19 pandemiją, daugelis stebėtojų nustatė žemą F.Marcoso veiklos vertinimo kartelę.
Kai kuriems jis pranoko lūkesčius.
„Jis daugeliu atžvilgių maloniai nustebino, ypač tuos, kurie baiminosi, kad Filipinai žengs į prarają“, – sakė politikos analitikas Richardas Heydarianas, kuris pirmuosius F.Marcoso metus įvertino „patenkinamu pažymiu“.
R.Heydarianas teigė, kad iki šiol didžiausias F.Marcoso pasiekimas buvo nurašyti 1,04 mlrd. dolerių (934,9 mln. eurų) su žeme susijusių skolų, kurias turėjo daugiau nei pusė milijono ūkininkų.
