Vyras rado 34 kg sveriantį perlą didžiulio dvigeldžio moliusko tridaknos kriauklėje, kurią užkabino inkaru per audrą jūroje, sakė vietos turizmo departamento vadovė Cynthia Amurao, šio žvejo teta.
Žvejys nežinojo, kad 67 cm ilgio ir 30 cm pločio perlas gali būti vertas dešimčių milijonų dolerių ir laikė jį savo trobelėje vakarinėje Palavano saloje, pakišęs po savo medine lova, kad neštų laimę, pridūrė C.Amurao.
Liepą jos sūnėnas po gaisro persikėlė į kitą būstą, triračiu motociklu atvežė perlą savo tetai ir paprašė pasaugoti, sakė C.Amurao, vadovaujanti turizmo departamentui provincijos sostinėje Puerto Prinsesoje.
„Buvau apstulbinta, kai pamačiau jį padėtą ant valgomojo stalo“, – ji pasakojo naujienų agentūrai AFP.
C.Amurao aiškino, kad jos sūnėnas priklauso savita kalba ir kultūra išsiskiriančiai kujononų mažumai, kurios dauguma narių gyvena keliose salelėse prie Palavano – didžiausios Filipinų pietvakarinės salos, skalaujamos Pietų Kinijos ir Sulu jūrų.
„Beprasmiška slėpti“
„Pasakiau, kad būtų beprasmiška jį slėpti, nes nežinome jo vertės. Gal verčiau jį parodyti viešai?“ – pasakojo ji.
„Mums reikia gemologų pagalbos, kad jį visapusiškai sertifikuotų. Laukiame Gemologijos instituto ir kitų tarptautinių institucijų patvirtinimo, – sakė pareigūnė. – Vis dėlto tikime, kad Puerto Princesa tikriausiai pelnys dar vieną prestižinį titulą ir rekordą – kaip turinti didžiausią pasaulyje milžinišką natūralų perlą iš didžiulio moliusko.“
„Laikysime jį čia, Filipinuose, ir tikiuosi, kad jis pritrauks į miestą daugiau turistų“, – sakė C.Amurao.
Kai sūnėnas sutiko, perlas pirmadienį buvo išstatytas Puerto Princesos rotušėje, o jo nuotraukos buvo paskelbtos vietos administracijos „Facebook“ paskyroje.
Vietos pareigūnai tikisi, kad gemologai – brangakmenių ekspertai – aplankys miestą ir nustatys perlo kokybę bei vertę.
Iki šiol dažnai būdavo nurodoma, kad didžiausias pasaulyje perlas yra 14 kg sveriantis „Alacho perlas“, dar žinomas kaip „Laozi (Laodzi) perlas“. Jis taip pat buvo rastas prie Palavano krantų praėjusio amžiaus 4-ame dešimtmetyje. Gemologai teigia, kad jo vertė – dešimtys milijonų dolerių.
Puerto Princesos miesto informacijos pareigūnas Richardas Ligadas patvirtino C.Amurao pasakojimą ir nurodė, kad jį radusio vyro gyvenimas greitai gali smarkiai pasikeisti.
„Jis nėra pasirašęs jokio dovanojimo miestui rašto, todėl perlas lieka jo nuosavybė“, – pažymėjo R.Ligadas.
Gamtos retenybė
Tridaknų (Tridacna) kriauklės natūralūs perlai susidaro retai, todėl prie Palavano rastas milžiniškas perlamutro darinys – didžiulė retenybė. Juos dažniau suformuoja jūrinės perluotės (Pinctada), bet perlų paprastai randama tik vienoje iš 10 tūkst. geldelių.
Tridaknų būna tikrų milžinių – kai kurių rūšių kriauklės užauga 1,2 m skersmens ir sveria per 200 kilogramų.
Natūralūs perlai susidaro kaip moliusko organizmo apsauginės reakcijos į kriauklės vidun patekusį svetimkūnį arba parazitą rezultatas. Vis dėlto įsitikinimas, kad perlai susidaro į gyvo moliusko kriauklę patekus smėlio smiltelei, nėra labai teisingas.
Moliusko mantija suformuoja aplink svetimkūnį perlo maišelį ir padengia jį savo išskiriamu kalcio karbonatu. Ši medžiaga, išskiriama sluoksnelis po sluoksnelio, ilgainiui sudaro perlą.
Jūrinių moliuskų perlai paprastai susidaro per 2-3 metus, bet stambesni, tarp jų laikomas Puerto Princesoje, auga gerokai ilgiau.
Mūsų laikais natūralių perlų paieškos – gana saugus užsiėmimas, bet XIX amžiuje maždaug pusė perlų žvejų žūdavo. Jie dažnai tapdavo ryklių užpuolimų aukomis arba mirdavo nuo kesoninės ligos, sukeliamos didelių ir staigių slėgio pokyčių nardant.
Mūsų laikais papuošalams dažniausiai naudojami dirbtinai užauginti arba dirbtiniai perlai.
