Mažiausiai 25 žmonės buvo vinimis prikalti prie kryžių trijuose kaimuose netoli šiaurinės Pampangos provincijos miesto San Fernando. Tačiau šiemet užsieniečiams tokiose ceremonijose dalyvauti nebuvo leista, tik jas stebėti, sakė Ching Pangilinan, San Fernando turizmo pareigūnė ir viena iš nukryžiavimo ceremonijų organizatorių.
Pasak jos, toks draudimas priimtas, nes ankstesniais metais kai kurie užsieniečiai leidosi nukryžiuojami vien tam, kad tai nufilmuotų arba pasišaipytų iš šių apeigų.
„Nenorime, kad jie šaipytųsi iš mūsų žmonių tradicijos“, – sakė Ch.Pangilinan.
„Nenorime, kad jie šaipytųsi iš mūsų žmonių tradicijos“, – sakė Ch.Pangilinan.
Šiemet tose apeigose dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. filipiniečių ir užsieniečių žiūrovų, nurodė ji. Daugelis susirinko Kutudo kaimelyje, kuriame tikintieji, apsigobę skraistėmis ir dėvintys skardines karūnas, ėjo procesijose, nešdami ant pečių medinius kryžius. Užkopę ant specialiai supiltos kalvelės, vyrai buvo prikalti prie kryžių vinimis, kuriomis buvo perverti riešai ir pėdos.
Tarp maldininkų buvo 49 metų dažytojas Rubenas Inaje, kuris prie kryžiaus buvo prikaltas jau 24-ąjį kartą. Tokiu būdu jis nuo 1986 metų dėkoja Dievui, kad šis jį išgelbėjo nukritus nuo trijų aukštų pastato.
„Melsiuosi už ramius nacionalinius rinkimus ir mano šeimos sveikatą“, – sakė jis prieš nukryžiavimą.
34 metų ryžių pyragaičių pardavėja Mary Jane Mamangon buvo vienintelė šiemet San Chuano kaime nukryžiuota moteris. Ji leidosi prikalama prie kryžiaus jau 14-ą kartą.
Moteris pasakojo pirmąkart dalyvavusi tokiame rituale, būdama 18-metė. Nuo to laiko ji kasmet dalyvauja nukryžiavimo apeigose, prašydama Dievo išgelbėti sergančią senelę, o dabar – jaunesnę seserį, kuri susirgo vėžiu.
„Darau tai, nes esu mačiusi, jog tai veikia, – M.J.Mamangon sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“. – Mano senelei dabar 88 metai ir ji vis dar sveika.“
Moteris sakė tikinti, kad Dievas globos ją ir jos šeimą.
Savanoriški nukryžiavimai Filipinų šiaurėje yra ekstremaliausi religinio pamaldumo didžiausioje Azijos katalikiškoje valstybėje ženklai, nors Bažnyčios hierarchai tokias apeigas smerkia. Milijonai kitų filipiniečių prieš Velykas meldžiasi ir pasninkauja.
Panašios apeigos vyko gretimoje Bulakano provincijoje, o kituose Filipinų regionuose basi pusnuogiai maldininkai ėjo gatvėmis, plakdamiesi iki kraujo nugaras ir atgailaudami už savo nuodėmes.
Bažnyčios vadovai tokiems ritualams nepritaria. Filipinų Katalikų Vyskupų Konferencija pareiškė, jog Didžiąją savaitę tikrasis krikščioniškas tikėjimas išreiškiamas atgaila ir atsinaujinimu, o ne plakimusi arba nukryžiavimais.
Infantos teritorinės prelatūros vyskupas Rolando Tirona sakė, kad plakimasis ir savanoriški nukryžiavimai tėra prietarų išraiška. Pasak jo, tokios apeigos paprastai atliekamos tikintis pasipelnyti arba privilioti turistų, todėl yra klaidingos.
Filipinai yra didžiausia katalikybės citadelė Azijoje – maždaug 80 proc. šios valstybės gyventojų, kurių iš viso yra 90 mln., išpažįsta katalikų tikėjimą. Šį savaitgalį visame salyne žmonės skirs laiko bažnytinėms apeigoms, šeimai ir paplūdimiui.
Filipinuose katalikų tikėjimą neretai papildo vietos prietarai, o kai kurie žmonės Didįjį penktadienį po 15 valandos vengia praustis po dušu ir skalbti, kad neprisišauktų nesėkmės.
