Savanoriški nukryžiavimai Filipinų šiaurėje yra ekstremaliausi religinio pamaldumo didžiausioje Azijos katalikiškoje valstybėje ženklai, nors Bažnyčios hierarchai tokias apeigas smerkia. Milijonai kitų filipiniečių prieš Velykas meldžiasi ir pasninkauja.
Filipinų Katalikų Vyskupų Konferencijos atstovas monsinjoras Pedro Quitorio sakė, kad Bažnyčia nepritaria tokiems ritualams, nes nusidėjėliai tikisi pelnyti malonę žalodamiesi.
„Mes tikinčiuose raginame tik pasninkauti, melstis ir išpažinti savo nuodėmes, – P.Quitorio sakė naujienų agentūrai „Reuters“. – Negalime sustabdyti šių apeigų. Jos nebūtinos, tačiau Bažnyčia neturi policijos įgaliojimų. Šie ritualai tampa iššūkiu mums, skatinančiu kreipti parapijiečius tikrojo Katalikų bažnyčios mokymo link.“
Už maždaug 80 kilometrų į šiaurę nuo Manilos esančiame Kutudo kaimelyje Jėzaus Kristaus nukryžiavimo scenos buvo atkurtos per spalvingus gatvės vaidinimus: dešimtys vyrų nešė iki 50 kilogramų sveriančius kryžius, o daugelis kitų plakė sau nugaras, kurios sruvo krauju.
Basomis nuėję toliau nei kilometrą aplink kaimelį, procesijos dalyviai ceremoniją baigė dramatiškomis apeigomis, surengtomis ant specialiai supiltos kalvelės: 25 vyrai buvo prikalti prie kryžių maždaug 8 centimetrų ilgio vinimis – jiems perverti riešai ir pėdos.
Ceremonijos dalyviai, kurių ne vienas prie kryžiaus buvo prikaltas jau daug kartų, sako taip besiaukojantys dėl šeimas.
„Tai darau ne dėl šlovės ar pinigų“, – sakė 48 metų Rubenas Inaje, kuris Jėzų Kristų vaidina Kutude nuo 1986 metų.
„Tokiu būdu dėkoju Viešpačiui. Jis suteikė mano šeimai labai daug malonių ir daugelį kartų išgelbėjo mano gyvybę“, – aiškino vyras.
R.Inaje, kuris dirba namų dažytoju, „Reuters“ sakė nusprendęs leistis nukryžiuojamas, kai liko gyvas nukritęs nuo trijų aukštų pastato praeito amžiaus 9-ojo dešimtmečio viduryje.
„Įtikėjau, jog Dievas pasirinko mane įrankiu, kad parodytų pasauliui filipiniečių pasišventimą Dievui“, – jis pasakojo prie medicinos punkto, rodydamas po savo 23-iojo nukryžiavimo sutvarstytas rankas.
„Nenuilstamai dariau tai kiekvienais metais. Tai asmeninis garbinimo būdas, kurį tęsiu, kol Viešpats leis mano kūnui iškęsti skausmą“, – pridūrė R.Inaje.
Gretimoje Bulakano provincijoje prie medinių kryžių buvo prikalti penki žmonės, tarp jų – 18-metė mergina ir vienas Australijos pilietis, kuris sakė tikintis, jog tokia auka padės pasveikti vėžiu sergančiai motinai.
Minia džiaugsmingai sveikino dejuojantį 33 metų Johną Michaelą, kai vinys buvo suvarytos jam į delnus ir kojas, o kryžius kelioms minutėms pakeltas statmenai. Kai vinys pagaliau buvo ištrauktos, vyras su palengvėjimu plačiai nusišypsojo.
Nuo kryžiaus nuimtą australą „centurionai“ skubiai nunešė į palapinę, kurioje ceremonijos dalyviams buvo teikiama medicinos pagalba.
Kituose regionuose prie kryžių buvo prikalti apie 20 žmonių.
Tūkstančiai žiūrovų, tarp jų daug turistų iš Australijos, Europos ir Pietų Korėjos, smalsiai stebėjo Kutude atliekamas misterijas. Šiame kaime jos pradėtos rengti 1955 metais, bet dabar tai virto tikra atrakcija žiniasklaidos atstovams ir turistams, kopijuojama ir kitose šalies vietose.
Kaimelyje tvyrojo šventiška nuotaika, buvo pardavinėjami alus, ledai ir suvenyriniai rimbai. „Ypač svarbūs asmenys“ ir keletas vienuolių moterų reginį stebėjo nuo specialios pakylos.
1996 metais Kutude buvo nukryžiuotas japonas, kuris tvirtino, jog siekia dieviško įsikišimo, kad išgytų vėžiu sergantis jo brolis, tačiau vėliau paaiškėjo, kad visa tai filmavę jo draugai šią medžiagą panaudojo juodosios pornografijos filme.
Kai kurie Kutudo gyventojai siūlė pasistatyti už tam tikrą mokestį automobilius, o kiti rinko po 5 pesus (apie 26 centus) už naudojimąsi tualetais. Apsukrieji išnuomavo savo namų balkonus televizijos operatoriams ir fotografams.
Niekas per šias apeigas dar nėra miręs.
Filipinai yra didžiausia katalikybės citadelė Azijoje – maždaug 80 proc. šios valstybės gyventojų, kurių iš viso yra 90 mln., išpažįsta katalikų tikėjimą. Šį savaitgalį visame salyne žmonės skirs laiko bažnytinėms apeigoms, šeimai ir paplūdimiui.
Filipiniečiai savo katalikišką tikėjimą papildo vietos prietarais, o kai kurie žmonės Didįjį penktadienį po 15 val. vengia praustis po dušu ir skalbti, kad neprisišauktų nesėkmės.
