Prieš beveik savaitę atsibudo Taalo ugnikalnis, siuntęs į padangę milžiniškus dulkių debesis ir padengęs netoliese esantį Binjano miestą smulkiais pilkais milteliais.
Aplinkosaugos tarnybų darbuotojai ne tik išvalė purvą, bet ir nusprendė sumaišyti pelenus su smėliu, cementu ir išmestu plastiku. Šis mišinys buvo panaudotas gaminant apie 5 tūkst. plytų per dieną vietos statybos projektams.
„Užuot tiesiog sukrovę pelenus kažkur kitur, mes juos galime paversti šiuo tuo naudingu. Tą galima pasakyti ir apie plastiką“, – pareiškė miesto aplinkosaugos pareigūnas Rodelio Lee.
Filipinai išgyvena atliekų tvarkymo krizę: pernai paskelbtoje ataskaitoje buvo nurodyta, jog šalyje naudojamas „sukrečiantis“ kiekis vienkartinio plastiko, įskaitant beveik 60 mlrd. vienkartinių maišelių per metus.
Šią Pietryčių Azijos valstybę taip pat kasmet siaubia apie 20 smarkių audrų ir reguliariai įvykstantys stiprūs žemės drebėjimai, kurie kartu kasmet nusineša šimtų žmonių gyvybes.
Be to, Filipinuose, kurie priklauso vadinamajai Ramiojo vandenyno „ugnies žiedo“ zonai, kur susiduria tektoninės plokštės, neretai išsiveržia ugnikalniai.
Taalo ugnikalniui išspjovus lavos čiurkšlių ir 15 kilometrų pločio pelenų sieną, į evakuacijos centrus teko perkelti daugiau kaip 70 tūkst. žmonių, o specialistai perspėjo, jog bet kuriuo metu gali įvykti daug galingesnis išsiveržimas.
Turėdami tiek daug vulkaninių pelenų ir plastiko, Binjano pareigūnai savo projektą laiko šviesiąja nelaimės puse.
„Tokiais laikais išryškėja mūsų kūrybiškumas“, – pareiškė miesto meras Armanas Dimaguila.
