Britų leidinys pažymėjo, kad pirmaisiais karo Ukrainoje mėnesiais Kremlių laikė nelaisvėje apgaulingas tikėjimas, kad jo „specialioji karinė operacija“ bus baigta per kelias savaites ir kad Rusijos kariai Ukrainoje bus sutikti kaip išvaduotojai.
„Tačiau agresyvus karas, kurį V.Putinas pradėjo 2022 m., nėra tas, kuris vyksta dabar“, – atkreipė dėmesį straipsnio autoriai.
Jų nuomone, šiomis naujomis aplinkybėmis Vakarams tenkantis iššūkis yra stulbinamai panašus į tą, su kuriuo Jungtinės Valstijos susidūrė Vakarų Vokietijoje (ypač Vakarų Berlyne) pirmaisiais Šaltojo karo metais.
„Vakarai turi įrodyti, kad Ukraina yra vieta, kur investuotojai yra pasirengę investuoti savo pinigus – žinoma, saugomi raketų „Patriot“ baterijų – iki karo pabaigos. Ji taip pat turėtų būti šalis, į kurią pasirengę grįžti nemažai ukrainiečių, šiuo metu gyvenančių už tėvynės ribų. Ir galiausiai, derybos dėl Ukrainos stojimo į ES turėtų būti pradėtos dar vykstant karui“, – teigiama straipsnyje.
Trečiadienį JAV Senatas patvirtino laikinąjį šalies biudžetą be papildomos pagalbos Ukrainai. Įstatymo projektas dėl vyriausybės biudžeto buvo priimtas siekiant padėti išvengti laikino dalinio vyriausybės įstaigų darbo nutraukimo.
Už dokumentą balsavo 87 senatoriai, 11 buvo prieš. Įstatymo projektas, kuriuo siekiama išvengti vyriausybės uždarymo, buvo išsiųstas prezidentui Joe Bidenui prieš pat jo pateikimo terminą.
Anksčiau Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis pareiškė, kad JAV sumažins pagalbą Ukrainai, todėl ES turėtų palaikyti tiekimą.
„Ir mes, europiečiai, kurie turime tam reikalingų priemonių, turime būti pasirengę toliau padėti Ukrainai, atsižvelgiant į tai, kad JAV parama greičiausiai mažės“, – aiškino diplomatas.
Ar Vakarai tebeturi strategiją, kaip kovoti su Rusija?
Vakarai turi įrodyti, kad Ukraina yra vieta, į kurią investuotojai norėtų investuoti savo pinigus dar prieš baigiantis Rusijos sukeltam karui.
Pasak leidinio „Financial Times“, Ukraina taip pat turi tapti šalimi, į kurią norėtų grįžti ukrainiečiai, šiuo metu gyvenantys už tėvynės ribų. Ir galiausiai, derybos dėl Ukrainos stojimo į ES turėtų prasidėti dar vykstant karui.
„Susidūrę su niūria realybe, kai Ukrainos kariuomenės kontrpuolimas atsidūrė aklavietėje, o „Hamas“ kruvinai užpuolė Izraelį, daugelis stebėtojų klausia, ar Vakarai vis dar turi gyvybingą strategiją, kaip kovoti su Rusijos karu Europoje“, – rašoma straipsnyje.
Pažymima, kad visuomenės nuotaikos tiek Ukrainoje, tiek Vakaruose yra niūrios.
„Respublikonams nepritariant papildomam JAV finansavimui Kyjivo karo veiksmams ir persiorientuojant į Artimuosius Rytus, Vakarų parama Ukrainai negali būti laikoma savaime suprantamu dalyku.“
„Financial Times“ pažymėjo, kad Izraelio ir „Hamas“ karas ne tik nukreipė visuomenės dėmesį į Artimuosius Rytus ir sukėlė konkurenciją dėl išteklių, bet ir susilpnino nuomonę, kad Rusijos agresijos pobūdis yra kuo nors išskirtinis.
„Neseniai Europos užsienio santykių tarybos atliktas „emocijų geopolitikos“ tyrimas, parengtas prieš Izraelio ir „Hamas" karą, atskleidė nerimą keliančią, nors ir nestebinančią, tendenciją: didžiųjų ne Vakarų šalių viešoji nuomonė labiau domisi, kada baigsis karas, o ne kaip jis baigsis“, – teigia straipsnio autoriai.
Visuomenė pagrindine taikos kliūtimi laiko Vakarus ir Ukrainą, o ne Rusiją. Dauguma vadinamųjų pasaulio pietų atstovų sutinka, kad per ateinančius penkerius metus laimės Maskva, ir konfliktą vertina kaip pretekstą Jungtinių Valstijų ir Rusijos konfrontacijai, atkreipė dėmesį „Financial TImes“.
Trečiadienį JAV pavirtino laikinąjį biudžetą, kuriame neįtraukta papildoma parama Ukrainai. Pažymima, kad už jį balsavo 87 senatoriai, prieš – 11. Manoma, kad šis įstatymo projektas dėl vyriausybės finansavimo padės išvengti uždarymo.
