Leidinyje dabartinė padėtis pasaulyje lyginama su pirmuoju dešimtmečiu po Šaltojo karo pabaigos, kai atrodė, kad žmonijai atėjo taikos ir klestėjimo era. Tada baigėsi ne tik pasaulinė dviejų karinių ir politinių blokų konfrontacija, bet ir daugybė regioninių konfliktų – apartheidas Pietų Afrikoje, karas Šiaurės Airijoje, Izraelis pasiekė strateginį taikos susitarimą su kaimyninėmis arabų šalimis.
„Dešimtajame dešimtmetyje laikmečio dvasia buvo palanki taikdariams, demokratams ir internacionalistams. Šiandien vėjo gūsį turi nacionalistai, karo kurstytojai ir sąmokslo teorijų šalininkai“, – rašo FT.
Didėja pavojus, kad ateinančiais metais Rusija įgis iniciatyvą kare su Ukraina. Artimuosiuose Rytuose nedrąsų optimizmą, kurį skatino Abraomo taikos susitarimai tarp Izraelio ir kelių arabų valstybių, sugriovė „Hamas“ išpuoliai ir Izraelio invazija į Gazos Ruožą. Platesnis Artimųjų Rytų karas šiuo metu atrodo labiau tikėtinas nei atgaivintas taikos procesas, sako leidinio žurnalistas.
Joe Bideno prezidentavimas susiduria su didelėmis problemomis. Donaldas Trumpas dabar tarp lažybininkų yra favoritas laimėti prezidento postą 2024 m. Naujausios apklausos rodo, kad jis užtikrintai pirmauja daugumoje svyruojančių valstijų, kurios lems rinkimus.
Visi šie įvykiai prisideda prie blogėjančių pasaulio politinių nuotaikų. Jie taip pat tiesiogiai veikia vienas kitą.
Karas Gazos Ruože privertė JAV nukreipti laiką ir išteklius nuo Ukrainos. Kai kuriais atvejais vyksta tiesioginė konkurencija dėl šaudmenų. Ukrainai desperatiškai trūko šaudmenų, o dabar ji konkuruoja su Izraeliu dėl menkų atsargų. Tiek Ukrainai, tiek Izraeliui taip pat reikia oro gynybos sistemų.
Vakarų jau ir taip silpną gebėjimą sutelkti pasaulinę paramą Ukrainai dar labiau mažina „Pasaulio pietų“ pyktis dėl JAV paramos Izraeliui. Pastangos pateikti argumentą, kad Rusija Ukrainoje vykdo karo nusikaltimus, dabar sulauks naujų kaltinimų dėl dvigubų standartų.
„Šie pokyčiai įvyko tuo metu, kai Ukrainos karo pastangos jau buvo susilpnėjusios. Kyjivo vyriausybės kontrpuolimas didžiąja dalimi žlugo“, – sako FT.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis piktai atmetė mintį, kad karas virsta aklaviete. Tačiau iš tiesų gali pasirodyti, kad prognozės dėl aklavietės yra pernelyg optimistinės, teigia leidinys. Rusija tapo karo ekonomika ir kitais metais tikriausiai turės vis didesnį ginkluotės ir karių skaičiaus pranašumą. Tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais Rusijos pajėgos vėl smogs Ukrainos miestams ir infrastruktūrai.
Nukentėjusi Ukraina išlieka labai priklausoma nuo Vakarų ginkluotės ir finansinės paramos. Tačiau Kyjivo rėmėjai iš Vakarų nesugebėjo padidinti savo ginklų gamybos, kad prilygtų Rusijos karo mašinai. Tuo tarpu tolesnis Ukrainos finansavimas įstrigo JAV Kongrese, nes D.Trumpą palaikantys respublikonai nusiteikę prieš karą.
Vladimiras Putinas turi dar daugiau priežasčių kitais metais toliau atkakliai kovoti, nes vis labiau didėja tikimybė, kad Donaldas Trumpas grįš į Baltuosius rūmus ir paliks Ukrainą likimo valiai.
D.Trumpo pergalė tapo labiau tikėtina dėl konflikto Gazos Ruože. J.Bidenui reikia, kad jauni rinkėjai, progresyvistai ir arabų kilmės amerikiečiai ateitų į rinkimus ir balsuotų už jį. Tačiau daugelis jų yra įsiutę dėl jo administracijos paramos Izraeliui. Jei progresyvūs žmonės liks namuose arba balsuos už kraštutinius kandidatus, rinkimai gali pakrypti D.Trumpo naudai.
Žinoma, būtų absurdiška, jei propalestinietiškos nuotaikos netiesiogiai sugrąžintų D.Trumpą į Baltuosius rūmus, sako FT. Buvęs prezidentas vėl grasina uždrausti musulmonams įvažiuoti į JAV. Tačiau istorijoje gausu absurdų.
Intensyvus pasaulinis dėmesys Izraeliui ir Gazos Ruožui taip pat gali suteikti priedangą kitiems žmogaus teisių pažeidimams. Pastarosiomis savaitėmis Pakistane, Sudane ir Kalnų Karabache vyko arba buvo paskelbta apie masines deportacijas ir priverstinį žmonių perkėlimą.
Kyla pavojus, kad kitos neatidėliotinai spręstinos problemos taip pat liks neišspręstos. Klimato kaita atrodo vis grėsmingesnė. Tačiau vėliau šį mėnesį Dubajuje prasidėsiantis COP28 aukščiausiojo lygio susitikimas vyks pasaulio lyderiams išsiblaškius dėl Gazos Ruožo.
Kadangi Amerika yra pernelyg įsitempusi užsienyje ir nestabili savo šalyje, Kinija gali nujausti progą. Šiuo metu yra tam tikrų nedrąsių Pekino ir Vašingtono suartėjimo ženklų. Tačiau bendras vaizdas išlieka toks, kad Kinija ketina išstumti JAV iš Ramiojo vandenyno regiono, o galbūt ir iš viso pasaulio, dominuojančios galios pozicijų.
Pagrindinis Xi Jinpingo ambicijų objektas yra Taivanas. Analitikai Vašingtone mano, kad jis nurodė Kinijos kariuomenei būti pasirengusiai iki 2027 m. įsiveržti į šią salą. Siekdamas atgrasyti Kiniją, J.Bidenas ne kartą pažadėjo ginti Taivaną. Tačiau Amerikai esant išsiblaškiusiai ir susiskaldžiusiai, Kinijos prezidentas gali įžvelgti galimybę ateinančiais metais padidinti spaudimą salai. Taip prie Europą ir Artimuosius Rytus krečiančių saugumo krizių prisidėtų ir Rytų Azijos saugumo krizė.
