Anot jo, nuo pat plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Vašingtonas tvirtino, kad jo tikslas – padėti Ukrainai apginti savo teritoriją ir išlikti kaip suvereniai valstybei. Bet kokia užuomina, kad karas gali persikelti į Rusiją, buvo laikoma pavojinga.
Tačiau po įsiveržimo į Kurską Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paniekinamai atsiliepė apie suvaržymus, kuriais Amerika apribojo Ukrainos karo veiksmus, ir pasmerkė „naivią, iliuzinę vadinamųjų raudonųjų linijų Rusijos atžvilgiu koncepciją, kuri dominavo kai kurių partnerių karo vertinime“. Tokia nuomonė, sakė Ukrainos prezidentas, dabar „žlugo“.
Vykdydami Kursko puolimą ukrainiečiai pasinaudojo Izraelio pavyzdžiu – ėmėsi Vašingtone nepatvirtintų karinių veiksmų. Tiek Ukraina, tiek Izraelis daro prielaidą, kad jei veiksmai bus sėkmingi, Amerika juos patvirtins atgaline data.
„Bet ar tikrai? Skirtumas tarp atsargumo Vašingtone ir rizikos Kyjive atspindi ne tik skirtingą analizę, kiek toli galima pastūmėti Vladimirą Putiną. Tai taip pat įkūnija subtilų karo tikslų skirtumą. Konflikto pradžioje Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas savo administracijai iškėlė du tikslus. Pirmasis buvo paremti Ukrainą. Tačiau antrasis buvo išvengti trečiojo pasaulinio karo. Jei būtų priverstos rinktis tarp šių dviejų tikslų, JAV aiškiai pasirinktų antrąjį. Tačiau Ukraina kovoja dėl savo išlikimo. Ji sutiktų su tiesioginiu JAV dalyvavimu kare su Rusija“, – dėstė žurnalistas.
Jis atkreipė dėmesį, kad neseniai publikuotoje žurnalisto Davido Sangerio knygoje „Naujieji šaltieji karai: Kinijos iškilimas, Rusijos invazija ir JAV kova už Vakarų gynybą“ rašoma, kad J.Bidenas su savo padėjėjais pasidalijo mintimi, kad V.Zelenskis galbūt sąmoningai bando įtraukti Ameriką į Trečiąjį pasaulinį karą.
„Dėl to Vašingtone ir Kyjive skiriasi rizikos apetitas“, – pridūrė G.Rachmanas.
JAV nuosekliai atsargiai vertina Ukrainai tiekiamų ginklų rūšis. Kai Ukrainai pirmą kartą buvo tiekiamos ilgojo nuotolio raketos „HIMARS“, J.Bideno administracija nustatė apribojimus, kokiu atstumu jos gali būti paleidžiamos. Tik gegužės mėn. Vašingtonas davė leidimą JAV tiekiamą ginkluotę naudoti prieš taikinius Rusijos teritorijoje. Šie draudimai tebegalioja, nors ukrainiečiai labai siekia, kad jie būtų panaikinti.
„Amerikos ir Ukrainos tolerancijos rizikai skirtumas atsispindi ir Europoje. Šalys, kurios yra netoli fronto linijos ir jaučia tiesioginę Rusijos grėsmę, pavyzdžiui, Estija ir Lenkija, siekė, kad Ukrainai būtų suteikta daugiau pažangių ginklų ir daugiau laisvės juos naudoti. Vokietija nuolat veikė daug lėčiau.“
Ukrainiečiai jau seniai skundžiasi, kad galingiausių sąjungininkų atsargumas reiškia, jog jų prašoma kovoti vieną ranką laikant už nugaros. Rusija gali laisvai smogti giliai į Ukrainos teritoriją, tačiau Ukrainai draudžiama smogti atgal. Ir Ukrainos, ir JAV vyriausybės teigia, kad J.Bideno administracija nebuvo informuota apie Kursko puolimą prieš jam įvykstant.
Nors akivaizdu, kad Amerika suinteresuota neigti tiesioginį dalyvavimą planuojant puolimą Rusijos teritorijoje, panašu, kad tai tiesa, pastebėjo žurnalistas.
„Vykdydami Kursko puolimą ukrainiečiai pasinaudojo Izraelio pavyzdžiu – ėmėsi Vašingtone nepatvirtintų karinių veiksmų. Tiek Ukraina, tiek Izraelis daro prielaidą, kad jei veiksmai bus sėkmingi, Amerika juos patvirtins atgaline data. Jei veiksmai bus nesėkmingi, JAV galiausiai padės jiems susidoroti su pasekmėmis. Kol kas Vašingtone vyrauja atsargus optimizmas dėl Kursko puolimo, nors išlieka abejonių, ar Kyjivo pajėgos sugebės išlaikyti užimtas pozicijas ir atlaikyti Rusijos atakas Rytų Ukrainoje. Tačiau net ir Ukrainos sėkmė vargu ar privers JAV mesti atsargumą į šalį“, – aiškinama „Financial Times“ straipsnyje.
Užuot paisiusios Rusijos „raudonųjų linijų“, JAV ir jų sąjungininkės palaipsniui jas peržengė, testuodamos, kiek toli galima pastūmėti V.Putiną laipsniškai eskaluojant situaciją.
Akivaizdu, kad amerikiečiai vis dar siekia išvengti tiesioginio konflikto su Rusija ir rimtai vertina branduolinio konflikto grėsmę. JAV žino, kad V.Putinas viešai grasino panaudoti branduolinius ginklus ir kad Rusija nuolat treniruojasi per karines pratybas.
G.Rachmanas priminė, kad 2022 m. JAV žvalgyba perėmė dažnus ir kartais išsamius Rusijos kariuomenės pareigūnų pokalbius apie branduolinių ginklų panaudojimą.
„Užuot paisiusios Rusijos „raudonųjų linijų“, JAV ir jų sąjungininkės palaipsniui jas peržengė, testuodamos, kiek toli galima pastūmėti V.Putiną laipsniškai eskaluojant situaciją.“
Kai kurie Vakarų analitikai mano, kad Kursko puolimas galutinai paneigė V.Putino branduolinius grasinimus. Phillipsas O'Brienas iš Sent Endriuso universiteto tvirtino, kad įsiveržimas į Rusiją „visada buvo paskutinė numanoma branduolinio ginklo panaudojimo „raudonoji linija“ – ir ukrainiečiai žygiuoja... tiesiai per ją“.
Tačiau JAV nemano, kad paskutinė „raudona linija“ buvo sėkmingai peržengta, pažymėjo žurnalistas.
Anot jo, J.Bideno patarėjai ir toliau tiki, kad – jei V.Putinas manytų, kad jo režimas atsidūrė ties visiško pralaimėjimo riba – rusai galėtų griebtis branduolinio ginklo panaudojimo: „Kai ukrainiečiai skundžiasi, kad jų sąjungininkai bijo pergalės idėjos, jie turi pagrindo“.