„Financial Times“: Maskvai būtina kažko imtis, nes po dvejų metų raketos skris į Kremlių

Tikimasi, kad šią savaitę sąjungininkai atlaisvins Ukrainai rankas naudoti visus jai perduotus ginklus, įskaitant ir tolimojo nuotolio raketas, taip, kaip jai atrodo tinkama. Galbūt tai nepakeistų karo taisyklių mūšio lauke, bet, spėjama, kad taptų tikru antausiu prezidentui Vladimirui Putinui, kurio dažnai pasitelkiama branduolinių ginklų retorika mažai ką begąsdina.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas / „Shutterstock“

Ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose įvyksiantis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas su Jungtinių Valstijų vadovu bus paskutinis eilėje bandymų įtikinti Joe Bideno administraciją, kad Rusijos atakoms atremti reikalinga naujausia karinė įranga – ilgojo nuotolio raketos.

Nuo plataus masto invazijos pradžios sąjungininkes Vakaruose Kyjivas ne kartą turėjo įtikinėti ir raminti, kad naujų ginklų įvedimas yra vertas rizikos, o Maskva nevykdys grasinimų imtis atsakomųjų veiksmų.

Pasak britų leidinio „Financial Times“, Europoje JAV pademonstruotą neryžtingumą atspindi Vokietija, kuri taip pat nepritaria Kyjivo apginklavimui ilgo nuotolio raketomis „Taurus“, nes baiminasi eskalacijos.

Socialinių tinklų nuotrauka/Sparnuotoji raketa „Taurus“
Socialinių tinklų nuotrauka/Sparnuotoji raketa „Taurus“

Nuo 2022 m. Berlynas iš pradžių priešinosi, bet vėliau pasidavė sąjungininkų spaudimui ir leido siųsti į Kyjivą vokiškus tankus ir kitą karinę įrangą.

Nors, pasak vieno analitiko, Kremlius iki šiol neeskalavo „aukštyn branduolinėmis kopėčiomis“, pastaruoju metu jis išplėtė savo atsakomųjų veiksmų mastą, bandydamas vykdyti sabotažą Europoje ir remdamas Vakarų priešininkus, pavyzdžiui, Šiaurės Korėją.

Pats V.Putinas, kalbėdamas auditorijai 2022 m. birželį, pajuokavo, kad kintančios Rusijos „raudonosios linijos“ egzistuoja, bet tik jis žino, kur jos yra.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

„Kalbant apie šias „raudonąsias linijas“, leiskite man tai pasilikti sau“, – tada pažymėjo jis.

Turi visą priemonių arsenalą

Maskvos aukštosios ekonominės mokyklos profesorius Dmitrijus Treninas „Financial Times“ teigė nemanantis, kad V.Putinas nerimauja dėl to, kaip jį vertina visuomenė Vakaruose, ar tiki jo žodžiais.

Vakarų šalys laipsniškai eskaluoja veiksmus.

„Joe Bideno administracija laikėsi labai atsargaus požiūrio į riziką“, – įvertino Aleksandras Gabujevas iš „Carnegie“ Rusijos ir Eurazijos centro Berlyne.

Vis dėlto, pasak jo, Rusijoje „nerimaujama, kad, jei ir toliau bus leidžiama po truputį žingsniuoti į priekį ir Maskva neras būdo, kaip tai atremti, po dvejų metų jie sulauks tiesioginių raketų smūgių Kremliui“.

„Rusija ieško būdų, kaip Vakarų sprendimus eskaluoti padėtį paversti kaina“, – pridūrė A.Gabujevas.

Ekspertas atkreipė dėmesį, kad Maskva turi visą tam reikalingų priemonių arsenalą: karinius veiksmus, branduolinę grėsmę, kurią Kremlius laiko „galutiniu draudimu nuo pralaimėjimo šiame kare“, ir hibridines grėsmes – nuo kibernetinių ir įtakos operacijų iki sabotažo ir ginklų perdavimo Amerikos priešininkams.

Shutterstock nuotr./Kremlius
Shutterstock nuotr./Kremlius

Kiek anksčiau JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad Rusija „dalijasi technologijomis, kurių siekia Iranas“, įskaitant branduolines technologijas.

V.Putinas apie tai atvirai kalbėjo birželio mėn. vykusiame Sankt Peterburgo ekonomikos forume: „Jei jie siunčia ginklus į karo veiksmų zoną ir ragina [Ukrainą] panaudoti juos prieš taikinius Rusijos viduje, kodėl mes negalime daryti to paties? Kodėl negalime atsakyti tuo pačiu?“

Branduolinės supervalstybių konfrontacijos dinamiką tiriantys mokslininkai sako, kad pavojus suklysti yra astronominis, o argumentai daugiausia teoriniai.

Išlaikyti dviprasmiškumą

„Problema ta, kad mes negalime žinoti, – kalbėjo Janice Stein iš Toronto universiteto. – Žmonės nori dirbti su tikimybėmis, tačiau branduolinių [ginklų] teorijos problema yra ta, kad nėra jokių empirinių įrodymų.“

Jos nuomone, Vakarų lyderiams kyla pavojus „per daug pasimokyti“ iš laipsniško eskalavimo, kai jis nesulaukia jokio pasipriešinimo. Tačiau svarbu atsižvelgti ir į „neveiklumo kaštus“.

„Shutterstock“/ATACMS raketų sistema
„Shutterstock“/ATACMS raketų sistema

„Kartais tos išlaidos gali būti tokios didelės, kad esame pasirengę svarstyti galimus veiksmų pavojus“.

Praėjusiais metais Jungtinė Karalystė, Vokietija ir JAV sutiko tiekti Ukrainai tankus, nepaisydamos Rusijos grasinimų. Birželio mėn. į Ukrainą atvyko pirmoji naikintuvų F-16 partija, o Maskva, atsakydama į tai, pažadėjo smogti NATO aerodromams.

Ilgojo nuotolio raketos daugeliui atrodo panašus vienpusis statymas.

Tačiau lyderiai suinteresuoti išlaikyti tam tikrą dviprasmiškumą dėl savo ketinimų, pažymėjo J.Stein.

„Būti pernelyg permatomam nėra privalumas, – įvertino ji. – Jei būsite pernelyg konkretūs, patys save įviliosite į spąstus ir apribosite savo galimybes“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis