„Financial Times“: šiemet V.Putinas negavo, ko norėjęs

J.Stoltenbergas atkreipė dėmesį, jog tokių sudėtingų metų saugumo aspektu Europoje nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. NATO vadovas įvertino, kad praėję metai buvo itin skausmingi Ukrainos žmonėms, o Rusijos lyderį Vladimirą Putiną šiemet ištiko „visiška nesėkmė“.

Pasak J.Stoltenbergo, „pradėdamas brutalią invaziją, V.Putinas padarė dvi dideles strategines klaidas“. Jo nuomone, Rusijos lyderis nepakankamai įvertino Ukrainą ir tikėjosi, jog vos per kelias dienas galės užimti Kyjivą bei nuversti vyriausybę.

Nuo karo pradžios jau praėjo dešimt mėnesių, tačiau tiek šalies ginkluotosios pajėgos, tiek vadovybė ir toliau sumaniai, ryžtingai bei drąsiai gina savo tėvynę. Ukrainos vadovo, karių ir ukrainiečių pavyzdys įkvėpė visą pasaulį.

J.Stoltenbergas įsitikinęs, jog dėl to, kad pasirinko kariauti, Rusija tapo skurdesnė ir labiau izoliuota nei prieš kelis dešimtmečius.

„Dešimtys tūkstančių Rusijos karių buvo sužeisti arba žuvo. Nuo metų pradžios iš Rusijos išvyko apie 1 mln. žmonių, daugelis jų – kad išvengtų šaukimo į karą, kuriuo netiki“, – „Financial Times“ publikacijoje rašo J.Stoltenbergas.

„Kita V.Putino klaida buvo ta, kad jis neįvertino NATO vienybės. Jis tikėjo, jog gali mus suskaldyti ir atgrasyti nuo paramos Ukrainai“, – rašo jis.

NATO šalys remia Ukrainą nuo 2014 metų: JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada ir kitos valstybės apmokė dešimtis tūkstančių Ukrainos karių bei rėmė ginkluotųjų pajėgų reformą. Nuo vasario mėnesio NATO narės vieningai remia Ukrainą ginklais, oro gynybos sistemomis, degalais, uniformomis, generatoriais bei kitais daiktais, galinčiais palengvinti karo naštą.

NATO vadovas pridūrė, jog organizacija bendradarbiauja su gynybos pramone ir siekia papildyti išsekusias ginklų, šaudmenų atsargas bei masiškai didinti jų gamybą – tiek Ukrainos, tiek NATO šalių gynybai.

J.Stoltenbergas pastebėjo, kad „V.Putinas teigė norįs, kad prie Rusijos sienų būtų mažiau NATO. Tačiau rezultatas priešingas – aljansas stipresnis ir didesnis. 2014 m. Rusijai neteisėtai užgrobus Krymą, NATO įgyvendino didžiausią per visą istoriją kolektyvinės gynybos pertvarką. Dabar toliau stipriname savo buvimą rytiniame flange ir viso aljanso pajėgų parengtį. Suomija ir Švedija taip pat netrukus taps visateisėmis NATO narėmis – šį žingsnį buvo sunku įsivaizduoti prieš Rusijos invaziją“.

Nesėkmių metus V.Putinas užbaigia dar didesniu žiaurumu, nehumanišku elgesiu prieš Ukrainos civilius gyventojus, miestus, infrastruktūrą ir sveikatos priežiūros įstaigas. Tarptautinės organizacijos šiuos veiksmus jau įvardijo kaip karo nusikaltimus.

„Maždaug 12 mln. žmonių, t.y. daugiau nei ketvirtadaliui Ukrainos gyventojų, nutrauktas energijos tiekimas. Milijonai ukrainiečių pabėgo į užsienį. Daugelis jų, įskaitant vaikus, buvo prievarta deportuoti į Rusiją. Nepaisant Rusijos neigimo, Ukrainos valdžios institucijos ir tarptautiniai ekspertai tiria daugybę pranešimų, kad Rusijos pajėgų kariai prievartavo, kankino ir vykdė mirties bausmes“, – J.Stoltenbergas abstrakčiai paminėjo dalį prievartos, su kuria šiemet Ukrainoje susidūrė tiek kareiviai, tiek civiliai.

Pastaraisiais mėnesiais žiniasklaidoje skelbta apie Rusijos pastangas mobilizuoti daugiau karių, trečdaliu padidinti kariuomenę, privačios samdinių grupuotės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino žygius po šalies kalėjimus verbuojant kalinius ir nusiteikimą priimti tiek aukų, kiek jų prireiks. Taip pat vis dažniau girdisi gandų apie tai, jog Rusijai ima stigti ginkluotės, todėl šalis siekia gauti daugiau ginklų ir amunicijos iš kitų autoritarinių režimų, pavyzdžiui, Irano.

„Rusija tikisi įšaldyti karą, kad jos pajėgos galėtų persigrupuoti, apsiginkluoti ir pabandyti atnaujinti puolimą. Prezidentas Volodymyras Zelenskis kaip taktinį žingsnį konflikto pabaigos link pasiūlė Rusijai iki Kalėdų pradėti išvesti karius, tačiau Maskva siūlymą griežtai atmetė. Karą pradėjo Putinas. Jis gali jį užbaigti šiandien pasitraukdamas iš Ukrainos. Tačiau šiuo metu jis nerodo jokių ženklų, kad siekia tikros taikos“, – Rusijos poziciją vertino J.Stoltenbergas.

J.Stoltenbergas pridėjo, kad jei „V.Putinas nugalės Ukrainoje, Rusijai – ir kitiems autoritariniams režimams – bus perduota žinia, kad jėga jie gali pasiekti, ko nori. Tai būtų katastrofa Ukrainai. Tačiau dėl to ir visas pasaulis taptų pavojingesnis, o mes – pažeidžiamesni. Palaikyti paramos tiekimą Ukrainai šią žiemą ir tiek, kiek reikės – mūsų pačių saugumo interesas“.